Iš mirties taško nejudančias derybas dėl Antrojo pasaulinio karo metais prarasto Lietuvos ambasados pastato Romoje „Villa Lituania“ veikiausiai bus bandoma išjudinti kreipiantis tiesiogiai į Italijos vyriausybę. Tačiau kai kurių politikų nuomone, tokia priemonė stebuklo nepadarys.
Į penktadienį vyksiantį pasitarimą su premjeru Andriumi Kubiliumi užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas turėtų atskubėti nešinas mūsų diplomatų Italijai suformuluotais siūlymais dėl galimos kompensacijos už „Villa Lituania“. Svarstoma, kad juos specialiu kreipimusi pateiks ne Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM), o Vyriausybė, rašo „Lietuvos žinios“.
Dėl kompensacijos už prarastą tarpukario ambasados Romoje pastatą „Villa Lituania“ deramasi jau 20 metų. Paspartinti šį procesą žadėjo ne vienas Italijos premjeras ir užsienio reikalų ministras, tačiau atlygio Lietuvai klausimas iki šiol taip ir neišspręstas.
URM teigimu, susitikimuose su Italijos vadovais atlyginimo už prarastą ambasados Romoje pastatą „Villa Lituania“ klausimas keliamas nuolat. Tačiau nei užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio pokalbiai su kolega iš Italijos Franco'as Frattinis, nei gruodį Romoje įvykęs prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Italijos premjero Silvio Berlusconio susitikimas naujų postūmių derybų procesui neatnešė. „Po susitikimų Lietuva naujų pasiūlymų iš Italijos kol kas negavo“, – dienraščiui patvirtino URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Mindaugas Lašas.
2003 ir 2006 metais Italijos vyriausybė Lietuvai kaip kompensaciją siūlė už simbolinį 1 euro mokestį 99 metams išnuomoti remontuotinus „Cassale Strozzi“ pastatus. Prieš dvejus metus Italijos gynybos ir užsienio reikalų ministerijų atstovai Lietuvos ambasadoriui Italijoje Petrui Zapolskui aprodė kitus pastatus Romoje. Tačiau po jų apžiūros abi šalys pripažino, kad jie mūsų krašto ambasadai netinka.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojo Justino Karoso nuomone, naujoji mūsų diplomatų iniciatyva klausimą dėl kompensacijos už „Villa Lituania“ kelti vyriausybiniu lygiu sveikintina. Esą derantis reikia išbandyti visus įmanomus būdus ir kanalus.
Tačiau J. Karosas abejoja, kad ši iniciatyva gali turėti didesnės įtakos deryboms dėl kompensacijos. Parlamentaras pažymi, kad Italijos užsienio reikalų ministerija yra italų vyriausybės dalis. „Esu įsitikinęs, kad klausimą dėl kompensacijos už „Villa Lituania“ keliant per Italijos diplomatijos žinybą būdavo informuojama ir šios šalies vyriausybė. Žinoma, papildomas kreipimasis vyriausybiniu lygiu nepakenktų, tačiau stebuklo nesitikėčiau“, - pažymėjo J. Karosas.
Lietuva nuo Nepriklausomybės atkūrimo pradžios reikalavo Italijos vyriausybės grąžinti tarpukariu mūsų šaliai priklausiusį ambasados pastatą. Tačiau vilčių atgauti 1937 metais Romoje išsimokėtinai Lietuvos įsigytą nekilnojamąjį turtą nėra, nes čia šeimininkauja Rusijos diplomatai. Jie į „Villa Lituania“ atsikraustė po mūsų krašto aneksijos 1940-aisiais.
Tai ne pirmas Lietuvos diplomatinės atstovybės pastatas, dėl kurio kilo panašių ginčų. Prancūzijos valdžia išmokėjo mūsų šaliai piniginę kompensaciją už Sovietų Sąjungai po Lietuvos aneksijos perduotą ambasados pastatą Paryžiuje. Už šiuos pinigus Lietuva įsigijo kitą ambasadai tinkamą pastatą.
