„Vyriausybėje mes turime įsipareigojimą Lietuvos žmonėms, kad tas kainų augimas būtų maksimaliai švelnus. Ir mūsų priemonių ratas, kurį mes parengėme, manome, kad tai užtikrins“, – žadėjo ministras.
Jo teigimu, Vyriausybė turi tris darbų kryptis: 1) kainų šoko suvaldymas; 2) siekis sumažinti energijos švaistymą; 3) namų ūkio energetinio savarankiškumo didinimas.
D. Kreivys sakė, kad kainų šokas bus valdomas nupjaunant kainų kilimo piką, kad jis būtų išdėstytas per penkerius metus.
„Kaip minėjo premjerė, manome, kad šitas pikas yra laikinas, jis tikrai labai didelis. Ir jį būtina suvaldyti. Tiek su įmonėmis, tiek su reguliuotoju tie dalykai aptarti ir suderinti“, – sakė D. Kreivys.
Anot jo, elektros kainos augimas bus stabdomas ties 21 proc. Jeigu realiai kainos ir augtų daugiau, to gyventojai esą nepajustų, nes augimas būtų sustabdytas.
Viryklėms naudojamų dujų kainos vartotojams kaina išaugusi per 50 proc., tačiau ji fiksuojama ties 20 proc.
Šildymui skirtų dujų kaina jau išaugusi 83 proc. Jeigu ir toliau kaina didės, augimas bus fiksuojamas ties 33 proc. augimu, aiškino ministras.
Pasak jo, taip bus minimizuotas visame pasaulyje stebimas energetikos išteklių brangimo šokas.
D. Kreivio teigimu, energijos švaistymas pastebimas kirtavietėse, tvarkant parkus ar medžius po laidais. Planuojama, kad dėl šio biokuro surinkimo kainos galėtų mažėti iki 10 proc.
Taip pat reikalingas ir daugiabučių šilumos mazgų sureguliavimas. Pavyzdžiui, Vilniuje nėra sutvarkyti 53 proc. šilumos mazgų, aiškino ministras. Esą tai irgi leis sumažinti kainas iki 10 proc.
Statistikos departamento duomenimis, išankstinis metinės (2021 m. rugsėjį, palyginti su 2020 m. rugsėju) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudaro 6,3 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, transporto, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas.
