Vyriausybė artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro sukūrimo. Pagal Vyriausybės kanceliarijos registruotus projektus, šis centras turėtų būti steigiamas nuo vasario 15 dienos.
Nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre nuo liepos bus sutelkta visa Vyriausybės, ministerijų ir joms pavaldžių maždaug 130-ies institucijų buhalterinė apskaita, o vėliau centralizuotai bus vykdomas ir jų personalo administravimas.
Seimas prieš Kalėdas priėmė įstatymą, leidžiantį Vyriausybei ir savivaldybėms steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai atliks dalį bendrųjų funkcijų.
Tarp jų gali būti ne tik buhalterinė apskaita ar personalo administravimas, bet ir, pavyzdžiui, dokumentų valdymas.
Savivaldybių asociacijos vadovė Roma Žakaitienė sakė, kad savivaldybės taip pat turėtų palankiai vertinti galimybę įsidiegti naują tvarką.
„Kai mes derinome šiuos įstatymų projektus, nesulaukėme jokio pasipriešinimo iš savivaldybių. Vadinasi, joms tai įdomu“, – BNS teigė R. Žakaitienė.
„Tikimės, kad tarybos priims tokius sprendimus, kurie bus ir ekonomiškai naudingi, ir funkciškai bus efektyvesni“, – pridūrė ji.
Pačios savivaldybės priimtą įstatymą linkusios vertinti kaip paskatinimą tęsti savo jau šiuo metu vykdomas į funkcijų optimizavimą nukreiptas pertvarkas.
Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybėje ir jai pavaldžiose įstaigose buhalterija centralizuota nuo šių metų pradžios.
„Kitais metais dėl to turėtume sutaupyti 1,2 milijono eurų. (...) Patys matėme tame naudą, o įstatymai to nedraudė“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Vis dėlto jis abejojo savivaldybės galimybėmis centralizuoti personalo administravimą dėl didelio darbuotojų skaičiaus.
Molėtų rajono administracijos direktorius Saulius Jauneika teigė, kad savivaldybė norėtų centralizuoti viešuosius pirkimus.
„Mes, ko gero, pasinaudosime tuo įstatymu, nors būtume kažką darę ir be jo“, – kalbėjo jis.
Funkcijoms optimizuoti žalią šviesą uždegančios pataisos įsigalios birželį.
