„Iš principo po formalaus dokumento paskelbimo yra du mėnesiai apskundimui. Tai yra pakankamai daug laiko, ir aš manau, kad mes turime tą bendradarbiavimą su Lenkija, ir svarstysime visus formatus, visus variantus, visos opcijos šiuo metu yra atviros“, – BNS antradienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Gegužę energetikos ministras yra sakęs, jog EK sprendimo apskundimo galimybę Lietuva turėtų aptarti su Lenkija, Bulgarija ir kitomis – su jomis jau konsultuotasi ir anksčiau.
Komisijos sprendimą žada skųsti Lenkijos valstybinė dujų įmonė PGNiG, reikalavusi koncernui „Gazprom“ skirti griežtas sankcijas.
Premjeras Saulius Skvernelis gegužę taip pat neatmetė galimybės skųsti EK sprendimą – pasak jo, sprendžiant dėl konkurencijos pažeidimų, visiems pažeidėjams turėtų būti taikomi vienodi kriterijai.
Pasak Ž. Vaičiūno, skųsti sprendimą galima per du mėnesius nuo formalaus jo paskelbimo – jo žiniomis, sprendimas kol kas nepaskelbtas.
„Paprastai po sprendimo priėmimo yra įvairios praktikos ir sunku išvesti kažkokį konkretų terminą, kuomet tas sprendimas galėtų būti paskelbtas“, – teigė energetikos ministras.
Komisijai gegužę baigus beveik 7 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos Vidurio ir Rytų Europoje ir neskyrus jam baudos, Ž. Vaičiūnas teigė, kad tai yra tam tikras politinis Lietuvos ir kitų šalių pralaimėjimas. Bauda, anot jo, būtų sustiprinusi Lietuvos pozicijas, bylinėjantis dėl 1,5 mlrd. eurų kompensacijos Stokholmo arbitraže.
EK nustatė „Gazprom“ privalomus įsipareigojimus, kuriuos pažeidus koncernui grėstų bauda iki 10 proc. jos metinių pasaulinių pajamų. 2017 metais koncerno konsoliduota apyvarta buvo apie 91 mlrd. eurų.
Ž. Vaičiūno teigimu, įsipareigojimai svarbūs Lietuvai, nepaisant to, kad šalies įmonės turi su „Gazprom“ tik trumpalaikius susitarimus. Anot jo, tai precedento ES istorijoje neturintis atvejis, kai kontraktai kontroliuojami pagal aiškias taisykles.
