Jeigu rinkdamiesi maisto produktus domitės, kokioje dirvoje augo morkos ar bulvės, arba kokius grūdus lesė višta, kurią savaitgalį ketinate pašauti į orkaitę, tikrai jums turi rūpėti, ką per sekmadienio pietus ar šventinę vakarienę pilsite į vyno taurę.
Suprantu, sakysite, kad labai geras ir kokybiškas vynas kainuoja daug ir labai daug. Tikrai, ne. Bet iškart patariu atitraukti akis nuo lentynų, kur vynas iš tolimosios Čilės ar Argentinos kainuoja kokius penkiolika litų. Kai pamačiau filmą apie darbą tūkstančius hektarų nusidriekusiuose vynuogynuose, kur į mūsiškius kombainus panašios mašinos vynuoges nuo šakų plėšia su paukščių lizdais ir gyvatėmis, vyno gurkšnis užstrigo gerklėje. Patikėkite, į fabrikus primenančiose vyninėse tų uogų niekas neperrenka.
Ar palaima – saldi?
Pakalbėkime apie gerus, mielus dalykus. Juk ketiname rinktis kokybišką, įdomų vyną. Sakote, visi jie vienodi – rūgštūs, sutraukiantys burną. Kartą parduotuvėje išgirdau dviejų solidžių damų pokalbį: „Kai vynas būna per rūgštus, įsidedu į taurę cukraus. Išmaišau, paragauju. Dar rūgštis traukia burną? Dedu dar vieną šaukštelį.“ Šiukštu, niekada taip nedarykite! Taip išniekinate vyndario, kuris visus metus stengėsi kurti geriausia, ką pavyko užauginti vynuogyne ir vyninės rūsiuose, darbą. Kai lankaisi mažose vyninėse, kurios iš kartos į kartą pereina tos pačios šeimos palikuonims, pamatai, kaip vyndariai sugrubusiomis rankomis, bet visada šypsodamiesi, myli savo darbą, norisi sakyti: „Jie kuria vyną.“
Jeigu mėgstate saldų arba pusiau saldų vyną, tokį ir pirkite. Parduotuvėse jo gana daug. Susigaudyti tikrai nesunku, nes ant kiekvieno butelio yra etiketė lietuvių kalba, kurioje nurodyta, kokios kategorijos vynas yra butelyje: sausas, pusiau sausas, pusiau saldus arba saldus.
Pasakysiu dar daugiau: yra keletas vynuogių veislių, kurios savyje sunokina daugiau cukraus, todėl iš jų pagamintas vynas – natūraliai saldesnis. Jie net kvepia sunokusiais egzotiškais vaisiais, gėlėmis. Tokie yra „Riesling“, „Gewurztraminer“, „Muscat“. Ant vidutinės kainos, kokybiško vyno etiketės visada rasite, iš kokios vynuogių veislės pagamintas gėrimas. Taigi, pasirinkimas jau darosi šiek tiek paprastesnis.
Kai ruošiatės gerti baltąjį vyną, būtinai jį gerai atvėsinkite. Gėrimas turi būti 7–10 laipsnių. Tai svarbu, jei norite visavertiškai mėgautis vynu. Kai jis šiltas ar apyšiltis, rūgštis pasidaro labai aktyvi, tuomet beveik neįmanoma pajausti tikrojo gėrimo skonio. Tai prilygsta „malonumui“ valgyti vėstančią sriubą, kai jos paviršiuje pasirodo stingstantys riebalų ratilai. Nelabai miela... Gaila, bet net kavinėse, restoranuose kartais pasiūloma netinkamai atvėsinto baltojo vyno. Būkite drąsūs ir visada tokį grąžinkite. Jūs verti mėgautis kokybišku gėrimu.
Taurių pasirinkimas
Kopkime toliau tikrojo mėgavimosi laipteliais. Taurės. Joms tenka taip pat labai svarbus vaidmuo. Apie jų pasirinkimą, stiklo trapumą ir kojelės plonumą galima tomų tomus surašyti. Žinokite, Austrijoje yra garsus tobulų taurių gamintojas „Riedel“, kuris išskirtinės formos, dydžio taures kuria atskiroms vynuogių veislėms: specialiai „Riesling“, „Cabernet Sauvignon“ arba net ąžuole brandintam „Chardonnay“. Ragaudamas vyną iš tokių taurių išspaudi maksimalų aromatų, skonių potyrį. Tai tikrai nėra mitas. Teko ne kartą iš keleto skirtingų taurių degustuoti tą patį vyną. Skirtumas tikrai labai didelis. Čia kaip prie lengvučio šilko suknelės avėti ilgaaulius arba išsirinkti 14 centimetrų, beveik dangų siekiančius aukštakulnius. Pripažinkime, vaizdas ir jausmas tikrai kitas. Taip ir su tomis taurėmis.
Esu tikra, kad savo indaujoje rasite tinkamų taurių. Kaip atpažinti, ar ji tinkama? Idealiausia taurė bet kokiam vynui – apvali, į viršų siaurėjančiomis sienelėmis. Tokia forma leidžia gėrimo aromatui susikoncentruoti taurės viršuje, kur atsiskleidžia visa vyno kvapų puokštė. Įdomiausia akimirka, jei turite brangesnį, senesnių metų vyną. Jo aromatai kinta. Nenustebkite, jeigu pradžioje jie bus skurdoki, užsidaręs. Leiskite vynui atsiskleisti, priprasti prie oro, šviesos ir jūsų rankų šilumos. Stebėkite, kai kvapai keičiasi: nuo gaivių vaisių, gėlių iki saldžiai egzotiškų.
Vynų margumynas
Jeigu mėgstate tirštesnio skonio vyną, kurio tekstūra burnoje sukuria aliejiškumo ir glotnumo pojūtį, rinkitės ąžuole brandintą vyną. Dažniausiai tai bus „Chardonnay“ vynas iš Naujojo pasaulio – Čilės, Argentinos, Australijos. Bet prie tokio vyno labai norisi užkąsti. Gerą draugiją jam sudarys lengvas fermentinis sūris, žalios salotos su lašiša arba lengvai kepta vištiena.
Tiems, kurie mėgsta raudonąjį vyną, juolab šaltuoju laiku prie sotesnių patiekalų tokio labiau norisi, reikėtų žinoti paprastą dalyką apie taninus. Dažniausiai jie pakiša malonumui koją, nes sutraukia burną, lyg būtum į burną įsidėjęs pusę citrinos. Taigi, būkite atsargūs su „Cabernet Sauvignon“. Taip, ji tituluojama vynuogių karaliene, bet labai įnoringa ir reikli, kad iš jos būtų sukurtas šilko švelnumo gėrimas. Jeigu jis jaunas, bus agresyvus dar nesubrendusiais taninais, o neduok Dieve, pagamintas iš neprinokusių vynuogių, pasirodys net kartus. Todėl už vidutinę kainą mėgavimuisi siūlyčiau dairytis etikečių su „Merlot“, „Pinot Poir“ arba „Syrah“ užrašais. Tai – raudonųjų vynuogių veislės. Iš jų pagamintas vynas lengvesnis, elegantiškesnis ir maloniai geriamas gana jaunas. Jei ant etiketės matote užrašą „2010“ ar „2009“ metai – imkite drąsiai.
Vyno žinovė Jūratė Sprindžiūnaitė
