Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) antradienį išslaptino dalį Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo medžiagos, tačiau VSD teigia, kad tai padaryta neteisėtai.
"Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas aiškiai reglamentuoja slaptos informacijos išslaptinimo procedūras. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto VSD parlamentinio tyrimo medžiagoje yra detalių duomenų apie žvalgybą ir kontržvalgybą vykdančius VSD padalinius, jų atliekamą operatyvinę veiklą bei operatyvinių veiksmų metu gautą įslaptintą informaciją. Tokio pobūdžio medžiaga gali būti išslaptinta tik suderinus su VSD. To konkrečiai reikalauja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatos.", - rašoma VSD pranešime.
Valstybės saugumo departamentas parlamentinio tyrimo įslaptintos informacijos paviešinimą traktuoja kaip neteisėtą jos atskleidimą, nes NSGK yra Seimo struktūrinis padalinys, neturintis įstatymais numatytos teisės išslaptinti įvairiomis slaptumo žymomis pažymėtos medžiagos.
Išslaptinta tyrimo dalis, susijusi su galimais valstybės pareigūnų korupciniais ryšiais - daugiau nei 180 puslapių dokumentų iš maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą.
Antradienį komiteto posėdyje, kuriame dalyvavo 7 nariai iš 12, sprendimas nuo minėtos medžiagos dalies nuimti grifą "slaptai" priimtas 6 parlamentarams balsavus už ir vienam susilaikius.
Susilaikė NSGK narys Skirmantas Pabedinskas, kadangi jis nedalyvavo komiteto tyrime, siekdamas išvengti interesų konflikto - VSD dirba jo sūnus.
Tyrimo dalis išslaptinta nelaukiant Seimo valdybos posėdžio - planuota, jog sprendimą dėl minėtos medžiagos trečiadienį priims parlamento vadovybė.
Paviešinta medžiaga:
Skubus posėdis, kurio metu nuspręsta išslaptinti dalį tyrimo medžiagos, sušauktas po to, kai Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius pranešė, kad turi informacijos, esą patvirtinančios, jog parlamentiniam VSD veiklos tyrimui vadovavęs NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius praeityje turėjo ryšių su sovietų KGB.
Jei paaiškėtų, kad A.Matulevičius, kuris yra vienas aršiausių A.Pociaus kritikų, išties buvo susijęs su represine okupacinės valstybės struktūra ir tai nuslėpė, jis netektų teisės dirbti su slapta informacija ir NSGK pirmininko posto. Tai galėtų sukompromituoti VSD veiklos tyrimo išvadas, kurios buvo nepalankios dabartinei VSD vadovybei.
Praėjusį ketvirtadienį kalbėdamas Seime A.Pocius pareiškė, jog aukšti VSD pareigūnai pardavinėjo slaptą informaciją nedraugiškoms valstybėms, A.Matulevičius praeityje buvo susijęs su KGB, VSD yra ištyrusi buvusio savanorio ir saugumiečio Juro Abromavičiaus nužudymą, geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimą ir, anot A.Pociaus, "beveik žino", kas sprogdino laikraščio "Lietuvos rytas" redakcijos pastatą.
Po šios A.Pociaus kalbos Seimas nepritarė prezidento dekretui, kuriuo jis teikė sprendimą atleisti VSD direktorių.
Po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį A.Pocius žurnalistams teigė, kad ne visi tyrimai, apie kuriuos jis kalbėjo Seime, yra baigti, tačiau pateikti konkretesnės informacijos atsisakė.
Prezidentas V.Adamkus teikė Seimui sprendimą atleisti A.Pocių, atsižvelgdamas į jo atsistatydinimo pareiškimą po to, kai parlamentarai pernai žiemą patvirtino nepalankias VSD veiklos parlamentinio tyrimo išvadas.
Seimas gruodžio pabaigoje patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto VSD veiklos tyrimo išvadas, kuriose teigiama, jog departamento darbe yra daug trūkumų, o jo generalinis direktorius A.Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti departamento darbą ir jam vadovauti.
Netrukus po šių išvadų patvirtinimo Seime A.Pocius įteikė prezidentui atsistatydinimo pareiškimą.
