Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė.
Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausiai - Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.
„Situacija Lietuvoje yra tokia, kad pagal televizijų programas rusų kalba ir jų retransliacijas kabelinėje televizijoje, pagal Rusijos produkciją Lietuvos televizijos kanaluose, pagal spaudos leidinių pasiūlą iš Rusijos bei vietinių rusiškų spaudinių gaunamą paramą iš Rusijos galime teigti, kad informacinė erdvė rusų kalba tiesiogiai ar netiesiogiai vis dėlto priklauso nuo Rusijos. Pati Rusija įvardija vieną iš grėsmių tai, kad Lietuvos rusakalbiai yra gerai integravęsi Lietuvoje ir gerai sutaria su lietuviais. Antra grėsmė - jaunoji karta, kuri nebemoka tiek rusų kalbos, ir tokiu būdu Rusija ieško visai naujų būdų, tiek kurdama interneto portalus, tiek rengdama seminarus, žiemos, vasaros mokyklas, studijas ir jas apmokėdama“, - sakė VSD atstovė, kurios pavardė komitetų neskelbiama.
„Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba akivaizdžiai siekiama kontroliuoti, ir tai iš tikrųjų pavyksta. Jei kalėtume konkrečiai apie tris rusakalbes žiniasklaidos priemones, ir ką jos rašo, galėtume įvardinti tai, kad jos yra remiamos iš Rusijos, paramos Lietuvoje negauna, atitinkamai tai, kas formuoja jų turinį, yra aišku. Dviejų žiniasklaidos priemonių vyriausieji redaktoriai yra Rusijos federacijos piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, taop pat viena iš jų pavaduotoja“, - kalbėjo VSD atstovė.
Klausiamas, kiek žmonių žiūri rusiškas televizijos programas, VSD generalinis direktorius Gediminas Grina sakė, kad šie monitoringo duomenys vieši - skirtingu laiku tokios televizijos turi nuo 5 iki 10 proc. žiūrovų. Savo pasisakyme VSD vadovas retoriškai klausė, kodėl kabelinių televizijų siūlomuose paketuose - gausu rusišku kanalų, ir visiškai nėra lenkiškų, išskyrus „TV Polonia“.
Komitetų posėdyje pasisakęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas pažymėjo, kad komisijos turimos priemonės prieš propagandą yra gana ribotos.
„Komisijos priemonės, kurias gali taikyti, yra gana ribotos, visų pirma dėl to, kad kanalai registruoti Europos Sąjungos šalyse, taip pat įstatymuose reglamentuota, kad apribojimai taikomi iki trijų mėnesių“, - trečiadienį Seime trijų komitetų posėdyje dėl informacinio saugumo sakė E.Vaitekūnas.
E.Vaitekūnas pažymėjo, kad norint iš viso stabdyti viso kanalo transliavimą, tą padaryti gana sudėtinga. „Kalbant apie viso kanalo stabdymą, turi būti tokiais atvejais keturios sąlygos, kurios turi būti vykdomos vienu metu - pažeidimas, kompetentingos institucijos išvados (dėl pažeidimo - red.), taip pat Europos Komisija turi konsultuotis su transliuojančia valstybe, jei nepavyksa sutarti per penkiolika dienų ir panašiai, sąlygos gana sudėtingos“, - kalbėjo komisijos vadovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad komisija minimiems rusiškiems kanalams nėra išdavusi licencijų, todėl apribojimai nukreipiami į operatorius, ir šiuo atveju kyla problemų dėl palydovinės televizijos „Viasat“, kuri ir toliau retransliuoja Lietuvoje sustabdytas programas.
„Kabeliniai operatoriai yra blogoje situacijoje, nes yra kitas retransliuotojas, „Viasat“, kuris nėra Lietuvos jurisdikcijoje ir komisijos sprendimai lyg ir negalioja jiems. Mes kreipėmės į prokuratūrą, kad ištirtų, ar teisėtai „Viasat“ retransliuoja, nors ir teismas, ir komisija yra nustatę, kad tos programos yra stabdomos trims mėnesiams“, - sakė LRTK vadovas.
Seime trečiadienį informacinio saugumo klausimus susirinko aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Švietimo, mokslo ir kultūros bei Informacinės visuomenės plėtros komitetai.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos prašymu trims mėnesiams yra apribotos kanalų „RTR planeta“ ir „NTV Mir Lithuania“ ne Europos Sąjungoje pagamintų laidų transliacijos trims mėnesiams. Pernai analogišką sprendimą teismas buvo priėmęs „PBK Lithuania“ atžvilgiu.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
