Automobilių gamintojai norėdami sumažinti mokamų mokesčių naštą, dažnai į tam tikras pasaulio rinkas automobilius eksportuoja išardytus. Tokiu būdu atskirų dalių apmokestinimas tampa gerokai mažesnis nei visiškai surinktų transporto priemonių. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Indijoje galioja du pagrindiniai tarifai:
- Jei automobilis importuojamas visiškai išardytas (completely knocked down, CKD), taikomas mažesnis – 5–10 proc. – muito tarifas.
- Jei jis atgabenamas tik dalinai išardytas (semi knocked down, SKD), muitas gali siekti 30–35 proc.
Indijos valdžios manymu, „Volkswagen“ automobiliai buvo per mažai išardyti, kad atitiktų CKD kategoriją, todėl jiems turėtų būti taikomi didesni importo muitų mokesčiai.
„Volkswagen“ tvirtina, kad laikėsi visų teisės aktų ir buvo užtikrinta, jog jos taikomas importo modelis atitinka reikalavimus. Koncernas visuomet siekia išardyti automobilius tiek, kiek būtina, kad atitiktų vietos taisykles, tačiau kartu stengiasi išvengti perteklinių kaštų. Vis dėlto šį kartą Indijos valdžia nusprendė, kad toks išardymo lygis nepakankamas.
Kaip skelbia „Reuters“, „Volkswagen“ ne tik ginčija šį sprendimą teisme, bet ir perspėja, kad toks konfliktas gali pakenkti būsimiems planams – koncernas ketina investuoti į Indijos rinką 1,46 mlrd. eurų, tačiau teisiniai ginčai mažina pasitikėjimą vietine teisine sistema.
Indijos rinka „Volkswagen“ grupei yra itin svarbi. Kad sustiprintų savo pozicijas, koncernas sukūrė specialiai Indijos rinkai skirtus modelius, tokius kaip „Škoda Kushaq“, „Slavia“ bei jų „Volkswagen“ analogus. Tačiau reikšmingos rinkos dalies „Volkswagen“ kol kas nepavyko atsikovoti – Indijoje dominuoja vietiniai automobilių gamintojai. Šioje šalyje taip pat stiprias pozicijas užima ir Japonijos bei Pietų Korėjos gamintojai.
Kol kas neaišku, kaip baigsis šis ginčas, tačiau akivaizdu, kad „Volkswagen“ teks įdėti nemažai pastangų, norint išlaikyti savo pozicijas Indijos rinkoje ir išvengti milžiniškų finansinių nuostolių.