„Volkswagen“vadovai norėdami surasti kompanijos identitetą, inžinieriams liepdavo sukurti įvairiausio tipo automobilius. Jie nuolatos vertė inžinierius eksperimentuoti iki tol, kol eksperimentai pasiteisins.
Septintame dešimtmetyje „Volkswagen“ svajojo apie Jungtinių Valstijų rinkos užkariavimą. Nors šioje didžiulėje šalyje „Volkswagen“ buvo žinoma dėl labai populiaraus „Beetle“, tačiau vienas modelis įveikti vietinių gamintojų nepadės. Tuomet „Volkswagen“ vadovams kilo idėja - sukurti vidutinio dydžio sedaną, kuris būtų skirtas tik Jungtinių Valstijų rinkai.
1963 metais „Volkswagen“ inžinieriai sukūrė prototipą, kurį jie pavadino „EA 128“ vardu. Nors automobilio išvaizda nebuvo išskirtinė ar sugebanti skatinti fantaziją, tačiau automobilio komponuotė buvo labai įdomi. Tiesą sakant - ji buvo identiška „Volkswagen Beetle“. „EA 128“ turėjo gale sumontuotą variklį ir į priekį važiavo galinių varančiųjų ratų pagalba.
Kadangi „Volkswagen“ nuolatos glaudžiai bendradarbiaudavo su „Porsche“, naujasis vokiečių kompanijos projektas turėjo 6 cilindrų, oru aušinamą opozicinį variklį, kuris buvo pasiskolintas iš „Porsche 911“. „Volkswagen“ inžinieriai į šį automobilį sumontavo ne tik „Porsche“ variklį, bet ir „911“ modelio pakabą bei pavarų dėžę.
Projekto tobulinimo procesas buvo labai lėtas. Kol viena komanda plušo prie „EA 128“ sedano, kita komanda pradėjo darbuotis prie „EA 128“ universalo, kuris „Volkswagen“ vadovybei buvo pristatytas 1965 metais. Kaip ir sedanas, taip ir universalas turėjo gale sumontuotą variklį ir galinių varančiųjų ratų pavarą.
Abudu modeliai buvo laikomi pačiais realiausiais kandidatais patekti į serijinę gamybą, tačiau paskutiniu momentu „Volkswagen“ vadovai apsigalvojo. Keli prototipai buvo pastatyti į „Volkswagen“ muziejų, o šio projekto vietą užėmė kitas. Naujasis projektas leido „Volkswagen“ inžinieriams sukurti naują platformą, naujus variklius, kuriuos vėliau „Volkswagen“ panaudojo pirmos kartos „Golf“, „Jetta“ ir „Passat“ modeliuose.