Iš pirmo žvilgsnio „Volkswagen Beetle“ įsimylėjusi Kathleen Brooks, panašu, ne vienai akimirkai nebenorėjo skirtis su savo pirmuoju automobiliu, nes nepaisant įvairiausių pasiūlymų ar bandymų įkalbėti parduoti „Volkswagen Beetle“, Kathleen nepasidavė ir 1966 metais įsigytą mašiną naudoja iki šiol.
Tai reiškia, jog garbaus amžiaus ratuotis įkaitusiu Kalifornijos valstijos asfaltu darda 51-erius metus, per kuriuos Kathleen sugebėjo nuvažiuoti 560 000 kilometrų.
„Volkswagen“ padalinio Šiaurės Amerikoje vadovas, išgirdęs apie Kathleen Brooks ir jai priklausančio „vabalo“ draugystę, susisiekė su Kalifornijos valstijoje gyvenančia moterimi ir pasiūlė jai tai, ko negalėjo atsisakyti bet kuris automobilių entuziastas – pilnavertę automobilio restauraciją.
„Esu ne vieną kartą sakiusi, jog aš ir ji esame labai panašios. Ji sena, ji išblukusi, ji turi korozijos židinių, ji turi įbrėžimu, bet žinote ką? Ji ir toliau važiuoja ir nesiskundžia“, – savąjį automobilį apibūdina Kathleen Brooks.
„Volkswagen“ kompanijos pasiūlymas iš pagrindų atrestauruoti raudonos spalvos „Beetle“ atkeliavo pačiu tinkamiausiu metu. Nepaisant visų automobilio šeimininkės pastangų, vokiškas hečbekas reikalavo skubaus vizito į specializuotas dirbtuves, kuriose būtų sutvarkytos kėbulo žaizdos, net ir pakankamai kuklūs ir elementarūs elektros prietaisai streikuodavo dažniau negu Prancūzijos gyventojai.
„Volkswagen“ gavusi automobilio šeimininkės palaiminą, išvežė „Beetle“ į Meksiką – gamyklą, kurioje kadaise nuo konvejerio nuriedėjo milžiniškas kiekis „Beetle“ automobilių. Būtent šioje gamykloje dirbantys specialistai puikiai žino kaip reikia sutvarkyti ir kaip turi atrodyti ką tik iš gamyklos išvažiavęs modelis.
Automobilio restauracija užtruko maždaug 11-a mėnesių. Per šį laiko tarpą 60 žmonių komanda sugebėjo atrestauruoti 357 originalias automobilio dalis. Visa kita – pagaminta būtent šiam automobiliui. Be to, variklis, transmisija ir pakaba buvo perrinkti iš naujo.
„Beetle“ restauravusi komanda nepraleido progos automobiliui suteikti keletą modernių potėpių: „vabalas“ gavo modernią stabdžių sistemą, šiuolaikinius standartus atitinkančią magnetolą.
Pasak projekto vadovo, Augusto Zamudio, prie „Beetle“ dirbę inžinieriai norėjo sukonstruoti automobilį, kuris būtų tinkamas ne tik muziejui, bet ir Kathleen Brooks, kuri ir toliau norėtų šį automobilį naudoti kiekvieną dieną.