Dažnas mūsų, rinkdamiesi vienokią ar kitokią prekę, esame girdėję pasakymą – „pirk šitą, ji pagaminta Vokietijoje“. Ir iš tiesų vokiečių tauta yra neatsiejama nuo kokybės ženklo. Preciziškas tikslumas, pedantiškumas, dėmesys detalėms lemia, kad vokiški gaminiai visame pasaulyje garsėja kaip inžineriniai šedevrai bei patikimumo pavyzdžiai, tarnaujantys pirmiausia ne gamintojui, bet pirkėjui. Netgi šiais laikais, kai dauguma daiktų yra pagaminami Kinijoje ar kitose Rytų šalyse, etiketėje įrašytas pastebėjimas, jog prekė buvo suprojektuota ar patikrinta Vokietijoje, suteikia jai patikimumo.
Remiantis Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje pateiktais Lietuvos ir Vokietijos prekybos duomenimis, akivaizdu, jog lietuviai vokiškus gaminius tikrai vertina. Pavyzdžiui, praėjusių metų prekybos apyvarta buvo 14,66 mlrd. litų ir, lyginant su 2011 m., išaugo 4 proc. Pagal prekybos apyvartą Vokietija yra 2 vietoje Lietuvos prekybos partnerių sąraše.
Vokiečiai – pasaulio lyderiai daugelyje sričių
Kaip teigia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Ercienė, ekonominiai Vokietijos ir Lietuvos santykiai turi gilias ir ilgametes tradicijas. Prekybos apimtys nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m. tarp Lietuvos ir Vokietijos padvigubėjo ir toliau intensyvėja. Pasak jos, ženklas „Made in Germany" ant gaminio ar paslaugos tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje suprantamas vienareikšmiškai: tai kokybė, ilgaamžiškumas, patikimumas, inovacijos. „Vokiečiai nuo seno garsėja kaip inžinierių tauta, taigi visai suprantama, kad daugelyje Lietuvos gamybinių įmonių stovi vokiški įrenginiai, keliuose daug vokiškų mašinų, statybininkai dirba su vokiškais įrankiais ir pan.
Ar galime įsivaizduoti mūsų kasdienybę be telefono, dantų pastos, automobilio, skalbimo mašinos ir kitų namuose dabar jau būtinų dalykų? Greičiausiai sunkiai, ir už daugelį mūsų gyvenimą palengvinančių dalykų turime būti dėkingi ne kam kitam, o išradėjams iš Vokietijos. Tiek pati Vokietijos vyriausybė, tiek atskiros kompanijos skiria dešimtis milijonų eurų mokslo tyrimams ir naujų technologijų plėtojimui, kas leidžia Vokietijos gamintojams bei paslaugų teikėjams užsitikrinti pasaulinio lyderio vaidmenį daugelyje sričių, kurios reikalauja į ateitį nukreiptų sprendimų, pavyzdžiui, automobilių pramonė, mašinų gamyba, medicinos technika, „žaliosios" technologijos ir pan.
Vokietijos kompanijos puikiai konkuruoja pasaulyje būtent dėl sugebėjimo susieti savo inžinerinius genus su į ateitį nukreiptais sprendimais ir pasiūlyti vartotojams, kurie tampa vis priekabesni, kompleksinius sprendimus tokioms sritims, kurios šiais laikais ypač opios: urbanizacija, aplinkosauga, energetika ir t.t.“, - pastebi A. Ercienė.
Pirkėjai vertina ir vokišką dizainą
Akinių rinkos lyderio Vokietijoje ir didžiausio optikos salonų tinklo Europoje „Fielmann“ rinkodaros vadovė Lietuvoje Sandra Antanavičienė pastebi, jog lietuvaičiams, kurie prioritetą teikia vokiškiems gaminiams, svarbus ne tik prekės ilgaamžiškumas, patvarumas ar patikimumas, bet ir išorė, kitaip tariant, dizainas. „Kalbant apie mūsų prekių ir paslaugų kokybę, tiek gaminant akinius, tiek aptarnaujant žmones optikose, yra vadovaujamasi Vokietijoje įdiegtais standartais.
Visi „Fielmann“ kolekcijos rėmeliai atitinka Europos standartą EN ISO 12870. Taip pat visiems mūsų optikose užsakomiems korekciniams akiniams suteikiama 3 metų garantija. Esame bene vienintelė optika Lietuvoje, užtikrinanti tokias garantijas ir kokybę. Tuo tarpu, gilinantis į vokišką akinių dizainą – jame dominuoja racionalaus funkcionalumo kryptis, įtinkanti net priekabiausiam vartotojui. Tai funkcionalūs, aiškių, švarių formų, optimaliai patogūs vartotojui daiktai“, - tvirtina S. Antanavičienė.
Pasak jos, išvardintieji dizaino požymiai vyrauja ir kituose vokiečių gaminiuose. Kalbant apie vokiškų prekių patikimumą, verta atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje skundų dėl jų kokybės sulaukiama nedaug. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos analizės ir komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Šyvokaitės teigimu, pavyzdžiui, per 2012 metus buvo išnagrinėtas 141 skundas dėl gaminių, kurių kilmės šalis buvo nurodyta Vokietija.
85 skundai buvo pagrįsti, didžioji dalis skundų (55 skundai) buvo dėl avalynės, daugiausia – dėl moteriškos. Tuo tarpu bendrai per 2012 m. inspekcija išnagrinėjo 2294 skundus dėl gaminių kokybės iš skirtingų šalių. 61 procentas visų skundų buvo pagrįsti. Taigi, 141 skundas dėl vokiškų gaminių tikrai nėra didelis skaičius bendrame skundų kontekste.
