Šiandien (birželio 30 d.) Vokietijos Konstitucinis teismas paskelbė nutartį, kad Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartis neprieštarauja šalies konstitucijai.
Šio sprendimo laukė ne tik Vokietijos valdžia, bet ir visa ES. Lisabonos sutartis turi pakeisti nesėkmę patyrusią Europos Konstituciją ir numato eilę ES būtinų reformų.
Teismo paskelbta nutartis pašalino vieną paskutinių kliūčių Lisabonos sutarčiai, kuria siekiama stipresnės vadovybės, efektyvesnės užsienio politikos ir sąžiningesnės sprendimų priėmimo sistemos 27 valstybes vienijančioje Bendrijoje.
Žemesnieji Vokietijos parlamento rūmai ratifikavo sutartį, tačiau dalis Aukštesniojo parlamento rūmų atstovų pageidavo, kad sutartį išnagrinėtų Vokietijos Konstitucinis teismas.
Šalies prezidentas Horsas Koehleris prieš padėdamas savo parašą ir taip galutinai ratifikuodamas sutartį, sutiko, kad prieš tai ją (sutartį) išnagrinėtų Konstitucinis teismas.
Ekspertai prognozavo, jog Konstitucinis teismas priims palankų sprendimą, kuris iš dalies bus nulemtas ir politiniais motyvais. Vokietijos valdžia ir ypatingai jos kanclerė Angela Merkel aktyviai pasisako už Lisabonos sutarties ratifikavimą.
Tačiau dalis teisėjų reiškė savo abejones, ar sutartis yra pakankamai demokratiška dėl didesnių galių perdavimo ES institucijoms.
Vokietijos spauda prognozavo, jog Konstitucinis teismas siūlys įrašyti tam tikras išimtis, pavyzdžiui, kad didesnių galių suteikimas ES institucijoms būtų patvirtintas šalies parlamente ir prižiūrint Konstituciniui teismui.
"Vokietijos Konstitucija sako taip Lisabonos sutarčiai, tačiau nacionaliniame lygmenyje parlamentas turi turėti svaresnį balsą ES klausimais," - sakė Konstitucinio teismo vicepirmininkas Andreas Vosskuhle.
Teismas taip pat pareiškė, kad sutartis ir Vokietijos konstitucija neleis sukurti "federacinės ES valstybės", kuriai priešinasi dalis Vokietijos parlamentarų.
Šis sprendimas ypač svarbus Airijai, kuri gavusi papildomų garantijų, rudenį planuoja surengti pakartotiną referendumą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.
Lenkija ir Čekija likusios dvi šalys, kuriuose yra užstrigęs Lisabonos sutarties ratifikavimas. Šių šalių euroskeptiškai nusiteikę prezidentai atsisako galutinai ratifikuoti sutartį, kol neįvyks pakartotinas Airijos referendumas.
