Spaudos konferencijoje po pratybų Vokietijos gynybos ministras dar kartą patikino, kad Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje.
„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“, – žurnalistams sakė Vokietijos ministras.
Ir nors ryte kalbėdamas oro uoste greta A. Anušausko, B. Pistorius negalėjo tiksliai įvardyti datos, kada tai bus, popiet Pabradėje jis patikslino, kad „viskas vyks tokiu pat greičiu, kaip Lietuvos statoma infrastruktūra, skirta brigadai“. Vokiečiai, pasak jo, pasiryžę suburti brigadą taip greitai, kaip bus įrengta infrastruktūra.
Tokio sprendimo dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje jis nelaiko pasikeitusia Berlyno pozicija.
„Iš tikrųjų tai nėra mūsų pozicijos pakeitimas“, – žurnalistams paklausus, kas pasikeitė, sakė Vokietijos gynybos ministras.
„Antras dalykas taip pat labai svarbus: <...> NATO pajėgų Europoje vadas turi tam tikrų ir labai svarbių interesų. Todėl mes sakome, kad jis turi turėti galimybę išlaikyti karinį lankstumą rytiniame flange. Jei jis neprieštaraus (sprendimui dėl brigados), tęsime judėjimą šia kryptimi“, – kalbėjo B. Pistorius.
Jis taip pat pasidžiaugė įspūdingomis pratybomis ir tuo, kaip greitai vokiečių kariai buvo permesti į Lietuvą šioms pratyboms, pasak jo, tai vyko greičiau nei per 24 valandas.
Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pasveikino Vokietijos lyderystę, šalies gynybos ministrui B. Pistoriusui paskelbus, kad Berlynas pasirengęs Lietuvoje nuolat dislokuoti brigadą karių.
„Labai sveikiname pademonstruotą Vokietijos lyderystę. <...> Ji tapo dar stipresnė šiandieniniu Vokietijos pareiškimu“, – poligone sakė J. Stoltenbergas.
Jo teigimu, Vokietijos sprendimas rodo „stiprių Vokietijos įsipareigojimą mūsų kolektyvinei gynybai ir bendram saugumui“.
Na, o atsakydamas į žurnalistų klausimą apie Rusijos situaciją ir tai, kas ten nutiko savaitgalį, J. Stoltenbergas patikino, kad kažką konkretaus pasakyti dar anksti.
„Šiuo metu per anksti sakyti, (kaip NATO turi reaguoti), nes viskas dar gali vystytis“, – sakė J. Stoltenbergas. Pasak jo, NATO atidžiai stebi padėtį ir galės reaguoti greitai, jeigu prireiks.
Ji sakė, kad samdinių grupės „Wagner“ maištas prieš Rusijos karinę vadovybę yra vidinis šalies reikalas.
„NATO dabar yra susitelkusi ties parama Ukrainai. Tai demonstruoja Rusijos režimo trapumą, bet ne NATO kištis į šiuos klausimus“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.
Pratybose gausus būrys svečių
Pratybų metu su Lietuvoje viešinčiu J. Stoltenbergu šalies vadovas aptars pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui bei saugumo situaciją regione.
G. Nausėda taip pat priims su NATO vadovu Vilniuje viešinčią Šiaurės Atlanto Tarybą (angl. North Atlantic Council), kurią sudaro sąjungininkų diplomatai.
NATO praėjusią savaitę parengė pirmąjį Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos juodraštį ir pradėjo derybas dėl galutinio dokumento teksto.
Daugiausiai dėmesio per NATO viršūnių susitikimą bus skiriama Ukrainai, Aljanso šalims nesutariant dėl jos integracijos į bloką.
Taip pat bus sprendžiama dėl didesnių NATO šalių narių įsipareigojimų didinant gynybos finansavimą, rytinio sparno apsaugos.
Aukšto lygio vizitas į Lietuvą vyks pasauliui tebestebint įvykius Rusijoje, kur savaitgalį privati samdinių grupuotė „Wagner“ surengė maištą prieš šalies karinę vadovybę.
Parą trukusį maištą „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas užbaigė paskelbdamas atsitraukimą. Tai buvo vienas didžiausių iššūkių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ilgamečiam valdymui ir rimčiausia saugumo krizė šalyje nuo jo atėjimo į valdžią 1999 metais.
Brigados klausimai
Susitikimo su B. Pistoriusu metu prezidentas aptarė Lietuvos ir Vokietijos dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione. Šiais klausimais su Vokietijos gynybos ministru kalbėjosi ir A. Anušauskas.
Į Pabradėje vykstančius mokymus atvyko bataliono dydžio vokiečių karių vienetas su paramos elementais, čia jie treniruojasi su lietuviais, iš viso pratybose treniruojasi apie 1,2 tūkst. karių.
Mokymuose dalyvaujantys Vokietijos kariai yra iš Lietuvai priskirtos brigados, dėl kurios nuolatinio dislokavimo Lietuvoje šalių politikai nesutaria.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę ir pasiryžimą „ginti kiekvieną NATO centimetrą“.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekia, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas mano, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Kol kas galutinio sutarimo tarp šalių šiuo klausimu nebuvo, o Lietuvoje dislokuotas tik minėtasis vieneto štabas.
