Pagrindinės vietos, kur apsistotų Vokietijos brigados kariai – tarnybos vietos Rūdninkuose ir Rukloje bei šių poligonų teritorijos, Vilnius ir Kaunas. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad nuomoti būstą ir kitą civilinę infrastruktūrą būtų kur kas pigiau nei vystyti naujus projektus, o nekilnojamojo turto ekspertai įspėja, kad atvykus vokiečiams nuoma gali pabrangti.
Ieško nuomos galimybių Kaune ir Vilniuje
Planuojama, kad iki 2027 m. į Lietuvą atvyks 5 tūkst. Vokietijos karių, iš kurių maždaug 80 proc. tarnautų Rūdninkuose, kiti – Rukloje, kur ir dabar yra dislokuoti sąjungininkų kariai.
Daugiau nei 1000 karių atvyks su šeimomis ir įsikurs Vilniuje bei Kaune. Jų apgyvendinimui ieškoma ilgalaikės būsto nuomos galimybių, papildomai bus kuriami logistiniai taškai ir kitose Lietuvos vietose.
„Kartu su Vokietijos kariais į Lietuvą atvyks ir civiliai, šeimos nariai, todėl reikės būstų ir paslaugų. Nors šiuo metu dar nesame gavę patvirtintų poreikių bei reikalavimų iš vokiečių dėl apgyvendinimo modelio, manome, kad vienas iš variantų atliepti gyvenamųjų būstų poreikį galėtų būti ilgalaikė būstų nuoma“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas Logistikos departamento direktorius Remigijus Mika.
Kitas variantas – gyvenamųjų kvartalų vystymas numatytoje teritorijoje bei arti Rūdninkų ar Ruklos poligonų kariams skirtų būstų paieška.
Pasak ministro A. Anušausko, būsto ir kitos civilinės infrastruktūros Vokietijos brigados poreikiams įsigijimas kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų, o nuomojant lėšų poreikis „ženkliai, ženkliai sumažėtų“.
Šiais metais atvykstantys pirmieji Vokietijos kariai planuoja būstą nuomotis savarankiškai iš esančios pasiūlos nekilnojamojo turto rinkoje.
Lietuvai rengiantis priimti Vokietijos brigadą, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtame renginyje „Pramonės diena“ siūlymus pristatė 19 vystytojų.Taip pat pristatyti projektuojami ar jau statomi objektai Vilniuje bei Kaune.
Reikės ir mokyklų
Infrastruktūra Vokietijos karių brigadai bus vystoma ir Rūdninkuose, Šalčininkų rajone. KAM teigimu, Rūdninkuose karinė infrastruktūra bus plėtojama intensyviausiai – čia turės atsirasti ne tik kareivinės, bet ir štabai, valgykla, technikos remonto ir garažų infrastruktūra, nutiesti vidaus keliai. Šiuos objektus Rūdninkuose ir Rukloje planuojama vystyti kartu su verslu, pasitelkiant privataus ir viešojo sektorių partnerystę.
„Svarstoma apie skirtingus apgyvendinimo, švietimo, vaikų užimtumo, sveikatos paslaugų teikimo bei susisiekimo tiek Lietuvoje, tiek su Vokietija modelius“, – teigiama KAM atsiųstame komentare.
Skaičiuojama, kad daugiau nei tūkstantis karių į Lietuvą atvyktų su šeimomis ir skirtingo amžiaus vaikais. Jie lankytų lietuviškas mokyklas, kur ugdymas būtų vykdomas anglų ir vokiečių kalbomis. Taip pat numatoma įsteigti naujų darželių ir mokyklų.
„Švietimo ir vaikų užimtumo srityje Vokietijos karių vaikai įsilies į Lietuvos mokyklas ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas, kurios galės vykdyti ugdymą vokiečių ar anglų kalbomis. Ilgalaikėje perspektyvoje ketinama įsteigti vokiškus darželius ikimokyklinukams, taip pat planuojama atidaryti Bundesvero mokyklas Vilniuje ir Kaune“, – atsako KAM.
Į Lietuvą Vokietijos brigada atvyks etapais – jau šiemet Lietuva priims pirmuosius karius, o iki 2027-ųjų planuojama priimti visą Vokietijos brigadą.
Verslas siūlo Vilniaus Naujamiesčio rajoną
Vienas svarbiausių reikalavimų – greitas susisiekimas su būsimos tarnybos vietomis, karių šeimoms – švietimo įstaigų pasiekiamumas.
„Pageidautinos geros keliavimo tarp Vokietijos ir Lietuvos sąlygos (ypač skrydžiai) bei transporto jungčių (ypač vietinio viešojo keleivinio transporto) tarp Vilniaus ir Rūdninkų bei Kauno ir Ruklos gerinimas“, – nurodoma gruodį pasirašytame plane.
KAM neįvardijo pristatymo renginyje dalyvavusių įmonių, tačiau valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) patys pranešė pristatė idėją vokiečių karių ir jų šeimų gyvenamąjį kvartalą statyti 40 hektarų ploto teritorijoje Vilniaus Naujamiestyje.
Pasak LTG, tarp Tūkstantmečio, Iešmininkų, Prūsų, Dariaus ir Girėno bei Panerių gatvių esanti teritorija šiuo metu ruošiama konversijai, o esant poreikiui čia įkurdinti Vokietijos brigados karių šeimas šiam projektui būtų ieškoma vystytojų.
Planuojama, kad geležinkeliams nebereikalingoje Naujamiesčio zonoje galėtų iškilti įvairios paskirties pastatai, o pati teritorija tapti daugiafunkcine erdve su gyvenamaisiais ir komerciniais pastatais, darželiais, viešosiomis erdvėmis ir kita infrastruktūra.
Tačiau tai kol kas tik planai. Vilnaius miesto savivaldybės atstovas žiniasklaidai Gabrielius Grubinskas patvirtino, kad dėl vokiečių karių apgyvendinimo Vilniuje vyksta darbinės diskusijos, tačiau konkretūs sprendimai dar nėra priimti.
Kils nuomos kainos
Lietuvos miestuose būstų nuomos kainos kilo atvažiavus tūkstančiams ukrainiečių karo pabėgėlių, tūkstančiai atvykusių baltarusių taip pat sukėlė būsto nuomos kainas Vilniuje, o dabar jos vėl gali augti, mat reikės rasti butus nuomai keliems tūkstančiams Vokietijos karių su šeimomis. Taip prognozuoja nekilnojamojo turto ekspertai.
„Kariai, vykdydami savo karines pareigas, žinoma, bus įsikūrę kariniuose miesteliuose, toj infrastrukūroj, kuri bus pastatyta, arba, jeigu Vilniuje, toje infrastruktūroje, kuri bus išnuomota“, – tikino A. Anušauskas.
„Galbūt reikės ir individualių namų, kotedžų, gali atvykti nemažos šeimos, mes kalbam apie rimtą logistinę operaciją“, – teigė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.
Į Lietuvą atvykus karo pabėgėliams iš Ukrainos ir tūkstančiams baltarusių, būsto nuomos kainos augo.
„Buvo momentinis šuolis, 10–15 procentų tos kainos pakilo, bet tai buvo pavasarį–vasarą“, – kalbėjo NT agentūros „Ober-Haus“ atstovas Marius Čiulada.
Panašiai gali pabrangti nuoma ir atvykus vokiečiams.
„Tikėtina, kad tos kainos gali šiek tiek kilti, jiems pradėjus važiuoti, bet tai nebus smūginis, staigus efektas“, – prognozavo M. Čiulada.
„Norisi tikėti, kad šoko nebus, kadangi pasiūla bus padidinta atitinkamu kiekiu, kiek pas mus atvyksta Vokietijos brigados dalyvių. Tai nelems pasiūlos sumažėjimo, susiveržimo, kas natūraliai kelia kainas“, – žadėjo M. Statulevičius.
Pasipelnyti nepavyks
Dalis vokiečių apsigyvens Vilniuje ir Kaune. Veikiausiai rinksis sostinės pietinę dalį, link Rūdninkų poligono ir šiaurinę Kauno pusę, Ruklos link.
Ukrainiečiai dažniausiai nuomojosi pigesnius senos statybos butus, vokiečiai dairosi naujesnės statybos. Krašto apsaugos ministras užsiminė, kad pavyko sumažinti vokiečių pageidaujamą plotą vienam gyventojui, tik nepatikslina, kiek.
„Čia jau detalės, aš į detales nesileisiu“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Iš atvykstančių vokiečių tikisi užsidirbti verslas. Jei reikės, net pardavimui skirtus butus paskirs nuomai ar statys jiems naujus.
„Mes kaip verslas formuojam atskirą pasiūlymų paketą tiems, kurie nori nuomot skaidriai, ilgalaikėmis sutartimis, su neribojamomis galimybėmis, kaip gyvūnai ar vaikai“, – teigė Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas.
NATO atstovai jau buvo atvykę į Lietuvą ir domėjosi būsto nuomos sąlygomis.
„Jų lūkestis, kad rinka būtų skaidri, kad galėtų turėti lietuvių-anglų sutartį, kad nuomotojas leistų deklaruoti gyvenamąją vietą, kad nebūtų mokėjimų grynais, tai čia jų lūkestis, kad viskas būtų vokiškai tvarkingai“, – dėstė „Ober-Haus“ atstovas.
Nors ypatingų reikalavimų būstui iš vokiečių lietuviai kol kas neišgirdo, labai pasipelnyti butus nuomojantiems, kažin ar pavyks – vokiečiai kainas gerai išanalizavo.
