„Einame link tokio Lietuvos-Vokietijos susitarimo sudarymo, mums jo norėtųsi kuo greičiau, kad tuos infrastruktūrinius darbus, dėl kurių sutarta, mes galėtume pradėti greičiau“, – šią savaitę BNS sakė ministras.
„Tikiuosi, kad mes turėsime projektą jau pavasarį“, – pridūrė A. Anušauskas.
Taip jis kalbėjo antradienį Vyriausybėje įvykus pirmajam komisijos susitikimui, skirtam pasirengti vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje.
Ministras teigė, kad posėdžiavusi komisija pasidalijo informacija ir spręstinomis problemomis, susijusiomis su vokiečių brigada. Apie kokias problemas komisija kalbėjo, A. Anušauskas neatsakė.
„Nepasakysiu“, – teigė jis.
Vokietija žada savo brigadą Lietuvoje dislokuoti iki 2027 metų ir tai daro reaguodama į Rusijos invaziją Ukrainoje. Ruošiantis priimti brigadą, šiuo metu tūkstančiams vokiečių karių ir jų šeimų ieškoma infrastruktūros.
Iš viso į Lietuvą persikels apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių.
Ministras, paklaustas, kiek į Lietuvą planuoja atvykti karių šeimų, tokią informaciją pateikti atsisakė.
„Nepateiksiu, net jei žinočiau“, – sakė jis.
Anot A. Anušausko, Berlynas yra informavęs Lietuvą apie tai, kiek karių šeimų turėtų atvykti į šalį.
„Jis gali kisti, bet daugmaž aiškus“, – teigė ministras.
Berlyno ir Vilniaus pasirašytame plane nurodoma, kad vidutinės trukmės laikotarpiu Vokietija Lietuvoje ketina steigti vieną ar dvi užsienio Bundesvero mokyklas ir vaikų priežiūros įstaigas vokiškai kalbantiems vaikams.
Paklaustas, ar žinoma, kiek tiksliai ketinama įsteigti mokyklų Lietuvoje vokiečių karių vaikams, A. Anušauskas sakė tokios informacijos neteiksiantis.
„Yra žinių. Matot, su vokiečiais mes esame sutarę, kad tol, kol nebaigėme derinti, įvairių tokių personalinių duomenų apie skaičių, šeimos sudėtį mes neteiksime jokiais pavidalais“, – sakė ministras.
