V. Gaidžio teigimu, padidėjo pasitikėjimas ir kai kuriomis kitomis institucijomis. Pavyzdžiui, ekonomikos krizės laikotarpiu pasitikėjimas bankais buvo visiškai žlugęs, o šiuo metu jis toks, koks buvo iki krizės. „Pasitikėjimas švietimo sistema yra aukščiausias maždaug per šešerius metus. „Sodros“ – irgi pats aukščiausias. Padidėjo ir pasitikėjimas žiniasklaida – jis vienas aukščiausių per penkerius–šešerius metus“, – vardija „Vilmorus“ vadovas.
Institucijos, kuriomis visuomenė nepasitiki, kaip ir visada, yra tos pačios: partijos, Seimas, Vyriausybė, teismai, primena sociologas. „Bet taip yra visoje Europos Sąjungoje. Turbūt nėra šalies, kur partija kas nors pasitikėtų, netgi Skandinavijoje. Seimu irgi mažas pasitikėjimas. Vyriausybė trečia iš apačios, bet tai aukščiau negu ES vidurkis. Iš vyriausybių labai daug ko tikimasi, bet ne taip lengva kažką padaryti“, – sako V. Gaidys.
Anot jo, pasitikėjimo politikais lentelėje didelių pokyčių neįvyko. „Jau daug metų pirmose vietose yra Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius. O antrą kartą trečioje vietoje – vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis“, – vardija „Vilmorus“ direktorius.
Taip pat, pastebi jis, kaip visada į penketuką pateko užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Eligijus Masiulis. „O atviras klausimas rodo tam tikrą paradoksą, – teigia V. Gaidys. – Žiniasklaidos dėmesio centre gana ilgai buvo Rolandas Paksas ir Valentinas Mazuronis. Taigi dabar vienas yra trečioje vietoje, kitas – ketvirtoje vietoje. V. Mazuronis anksčiau į tokias aukštas vietas nepatekdavo.“
Paklaustas, kaip keitėsi partijų reitingai, sociologas sako, kad sumažėjo Lietuvos socialdemokratų partijos vertinimas – jie prarado 4–5 proc. tų, kurie ateitų balsuoti. „Nors turimi 28 proc. ir taip yra labai daug, bet sumažėjimas gana didelis. Matyt, tie balsai pasidalino įvairiausioms partijoms, išskyrus konservatorius. Bet gal atiteko liberalams, kurių lygis labai aukštas (aukščiausias, kiek esame matavę) – šiuo metu 13–14 proc. atėjusiųjų balsuoti. Ir jie netgi aplenkė netgi konservatorius“, – pastebi „Vilmorus“ vadovas.
Taigi, apibendrina jis, pirmoje vietoje yra Lietuvos socialdemokratų partija (maždaug 28 proc.), o antroje vietoje atsiduria keturios partijos. V. Gaidžio teigimu, sunku pasakyti, kurios pozicija aukštesnė. Tai – „Tvarka ir teisingumas“ (14 proc.), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija.
„Bet yra partijų, kurios taip pat patektų į Seimą. Tai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ji jau seniai, metus ar daugiau, labai tvirtai įveikia tą 5 proc. barjerą. O šį kartą jį įveikė ir Lino Balsio Lietuvos žaliųjų partija“, – kalba V. Gaidys.
Papildomas klausimas, sociologo teigimu, šįkart apklausoje buvo apie euro įvedimą: „Dabar euro įvedimui Lietuvoje pritaria 57 proc., nepritaria – 35 proc. Tai – didžiulė persvara, kokios niekada nebuvo. Bet toks pat reiškinys buvo daugelyje šalių: Estijoje, Latvijoje, Suomijoje. Iki euro įvedimo buvo neigiama nuostata, o, jį įvedus, viskas pasikeitė.“
Apklausa daroma dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.
