V. Katunskytės mirties metinių išvakarėse A. Manikas su naujienų portalu tv3.lt pasidalijo prisiminimais apie estrados legendą. Kartu su Vitalija jie buvo pažįstami daugiau nei 20 metų. Mintimis nusikėlęs į 2000-uosius, atlikėjas prisiminė judviejų pažintį.
„Kartu su Asta Pilypaite tuo metu koncertavau Palangoje, restorane „Perlas“. Buvau jaunas, tad vis nueidavau į paplūdimį, o kartą ten vienas pažįstamas pakvietė vakare nueiti į kavinę. Jis pasakė, kad ten neva koncertuos Moncerat Kabalje.
Pradėjau juoktis, bet kadangi tą vakarą buvau laisvas, pamaniau, kad reikia nuvykti ir pažiūrėti, ką jis čia kalba. O nuėjęs išgirdau per visą Palangą sklindantį balsą, pilną kavinę žmonių ir ant scenos besisukiojančią Vitaliją“, – prisiminimais dalijosi A. Manikas.
Su Katunskyte sukūrė stiprų ryšį
Pasak pašnekovo, po pasirodymo jie pasisveikino, pasikalbėjo. Netrukus pažintis išaugo į gražią draugystę, A. Manikas lankydavosi dainininkės namuose.
„Mes su Vitalija ne tik sukome ratus per Lietuvą koncertuodami, bet ir buvome geriausi draugai. Ji vis vadindavo mane Aideliu, sakydavo, kad esu geros širdies, supratingas. Mes kiekvieną dieną apie viską su ja kalbėdavomės, o tie pokalbiai trukdavo iki išnaktų.
Ji buvo labai svetinga. Visada, kai atvažiuodavau pas ją į svečius, ragaudavome jos firminę silkę su kiviais, obuoliai ir porais. Vėliau ji išmokė mane, kaip ją pasigaminti. Dabar per kiekvienas Kalėdas mėgaujuosi šiuo patiekalu. Dažnai pajuokaudavome, kad mums abiem reikia mesti svorį. Bet po silkės visada kartu dar valgydavome ir torto gabaliuką. Mane labai žavėjo tai, kad ji nebijodavo pasijuokti iš savęs“, – teigė jis.
Turi už ką padėkoti
A. Maniko teigimu, šiandien Vitalijai jis norėtų skirti gražiausius padėkos žodžius už ypatingai didelį palaikymą jo muzikinėje karjeroje. Velionė troško, kad Aidas dainuotų plačiai publikai, o žmonės jį pamiltų.
„Mano pradžia buvo nedidelėse scenose, vėliau muzikinėje karjeroje turėjau didelę pertrauką. 2018-aisiais su Vitalija pradėjau važinėti po didžiąsias scenas, ji tapo mano pagalbininke, kurios dėka po tiek metų sugrįžau į sceną. Jai palikus pasaulį, apie pusmetį koncertavau vienas, tačiau į tuos pasirodymus susirinkdavo ir mano, ir Vitalijos publika.
Klausytojai spausdavo man ranką ir sakydavo, kad primenu jiems Vitaliją. Šiandien noriu jai padėkoti, kad jos publika mane pažino, pripažino ir pamilo. Manau, kad Vitalijos karjera nesibaigia net ir po jos netekties. Jos dainos vis tiek yra klausomos žmonių, o klausytojai myli tai, ką ji atlikdavo scenoje. Jos aura išliko“, – emocijų neslėpė A. Manikas.
Visada išliko vienoda
Pasidomėjus, kaip bėgant metams keitėsi V. Katunskytė, atlikėjas tikino, kad ji visada išliko vienoda – charizmatiška, geros širdies, niekada neveidmainiaujanti.
„Gerbiu visas scenos kolegas, bet sakiau ir sakysiu, kad būtent Vitalija man išliks geriausia. Dažnai būna taip, kad su žmonėmis pradirbi daug metų, o jie galiausiai atsuka nugarą. Be to, ne paslaptis, kad pramogų pasaulyje nemažai pavydo ir apkalbų. Tačiau Vitalija buvo tolerantiška absoliučiai visiems, su visais elgdavosi vienodai“, – tikino jis.
Su Katunskyte susitinka sapnuose
Aidas atskleidė, kad brangi draugė jį iki šių dienų aplanko sapnuose: „Prieš mėnesį sapnavau, kaip ji man pamojo ranka, nusišypsojo ir kažkur pradingo. Prisimenu, jog net atsisveikinimo metu ilgai prie jos stovėjau, net ir tokią akimirką jaučiau jos gerą aurą. Tikiu, kad anapus jai yra gerai.“
A. Manikas neslepia, jog dėl Vitalijos netekties jam liūdna iki pat šios dienos. Visgi atlikėjas džiaugiasi, kad praėję metai jam buvo sėkmingi muzikoje.
„Vitalija troško, kad man sektųsi šioje srityje, todėl aš tikrai tikiu, kad ji saugo mane iš viršaus, jaučiu jos artumą. Dažnai meldžiuosi, kiekvieną mėnesį einu į Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčią, kur užperku intencijas ir už Vitalijos sielą. Visada ją prisiminsiu, labai ilgiuosi“, – kalbėjo A. Manikas.
Žurnalisto darbas kalbinti, o žmogaus kito atsakovo valia prisiminti ar pamiršti. Isiskaitykite brangieji.
