Piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo nelietuviškas pavardes leisti rašyti tik papildomame paso puslapyje. Per du mėnesius surinktus parašus iniciatyvinė grupė trečiadienį žada įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Iniciatoriai teigia surinkę 67 tūkst. Lietuvos piliečių parašų.
Piliečių iniciatyvinė grupė siekia pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir pateikti Seimui šį siūlymą svarstyti privaloma tvarka. Tam reikėjo, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų 50 tūkst. šalies piliečių.
„Tikiuosi, kad šis Lietuvos piliečių balsas bus išgirstas Lietuvos Respublikos Seime ir kad Seimo nariai savo balsais taip pat palaikys šia visuomeninę iniciatyvą. Viliuosi, kad pakaks išminties ir politinės valios priimti šią visuomenininkų siūlomą įstatymo projektą ir garbingai išspręsti ne pirmus metus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) eskaluojamą klausimą, keliantį įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių“, – pranešime spaudai teigia iniciatyvinės grupės narys ir pagrindinis koordinatorius, politologas Vytautas Sinica.
Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisos projektas numatytų, kad pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardai ir pavardės būtų rašomi tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.
Panašų projektą anksčiau parlamentui yra pateikusi grupė Seimo narių, tačiau šiam projektui siūlo nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis ragina leisti Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis, jeigu pateikiamas dokumento šaltinis su tokia pavarde ar vardu.
Iniciatyvinei grupei priklauso rašytojas publicistas Vytautas Rubavičius, istorikas Eugenijus Jovaiša, aktorius Gediminas Storpirštis, politologas V.Sinica ir kiti.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.