• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą.

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą.

REKLAMA

Seime kelią po truputį skinasi Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos, kuriose numatoma, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į aukštąsias mokyklas. 

Siekiama, kad nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirinktą. Dabar trys egzaminai privalomi tik stojantiems į valstybės finansuojamas vietas, tuo metu į nefinansuojamas studijas stojantieji gali būti išlaikę tik vieną egzaminą.

Jei pataisos bus priimtos, stojančiųjų į universitetus šių trijų egzaminų rezultatų vidurkis turėtų siekti bent 36 balus iš 100, o stojant į kolegijas reiks pasiekti bent minimalią egzamino išlaikymo ribą (16 balų iš 100).

REKLAMA
REKLAMA

Trijų žingsnių planas

Seimo narė Laima Nagienė Švietimo ir mokslo komitete, diskutuojant apie bendrųjų programų atnaujinimą mokyklose, iškėlė klausimą, ar moksleivių žinios bus tinkamos išlaikyti privalomą matematikos egzaminą.

REKLAMA

„Kaip pasirengsime matematikai? Jeigu bus privalomas egzaminas, kaip įstatyme numatyta, kad būtų išlaikytas valstybinis egzaminas, ar planuojate, ar ruošiatės?“ – teiravosi Seimo narė.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius tvirtina, kad ministerija šiam naujam etapui paruošė trijų žingsnių planą, nes, jo teigimu, matematikos parengimo problema yra sisteminė.

„Matome, kad problemos prasideda kur kas anksčiau nei viduriniame ugdyme. Manome, kad turėtų būti dėmesys matematikai ir apskritai pagrindiniams dalykams dar anksčiau“, – komitete sakė viceministras.

REKLAMA
REKLAMA

Jis įvardijo, kad šiuo metu ministerija moksleivių pasiekimus gali sekti keliais įrankiais – pasitelkdama nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus 4 ir 8 klasėje bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą 10 klasėje.

Tačiau problema kyla tuomet, kai po pasiekimų patikrinimo vaikai keičia mokyklas – tuomet jų rezultatai neperkeliami į naująją mokyklą ir mokytojai nežino moksleivio mokymosi spragų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Norime padaryti keletą žingsnių. Pirmas žingsnis yra, kad rezultatai eitų paskui vaiką, tai būtent nacionalinio patikrinimo rezultatai, kurie yra validūs, gali pasižiūrėti, pamatyti, kaip jam sekasi. Nes labai dažnai atsitinka taip, kad vaikai keičia mokyklas po 4, po 8, po 10 klasės. Kada tas yra įvertinimas, jis tarsi palieka mokyklą, mokytojai žino, bet tarsi nebegali kažko tobulinti.

Tai siekiame, kad rezultatas keliautų paskui vaiką ir mokiniui pakeitus mokyklą mokytojas gautų pilną informaciją apie jo žinojimą, jo spragas“, – sakė R. Skaudžius.

REKLAMA

Taip pat ministerija ketina skirti papildomų valandų vaikams, kurių rezultatai žinių patikrinimuose nepasiekė pagrindinių pasiekimų lygmens.

„Tai yra tie, kas susiduria su sunkumais, kad jiems būtų skiriamos papildomos valandos spragoms pašalinti. Ypač po 4, po 8 klasės“, – vardijo viceministras.

Galiausiai, dabar kartu su ekspertais tobulinama matematikos programa, ieškant „naujo priėjimo prie matematikos žinių“. Siekiama, kad moksleiviai savo įgytas žinias galėtų pritaikyti ir kituose tuo metu besimokomuose dalykuose. 

REKLAMA

„Esame subūrę ir ekspertų komandą, kuri peržiūri pagrindinio ugdymo programas. Tai lygiagrečiai derinama matematika su kitais dalykais, žiūrima matematika ir fizika. Tikimasi, kad tarpdalykiškumas, kada tu susieji tai, ką mokosi matematikos pamokoje su tuo, ką mokosi gamtos moksluose, kitose pamokose, įves visuminį, giluminį žinojimą“, – patikino R. Skaudžius.

Viceministro teigimu, naująją programą ketinama patvirtinti 2022 metų vasarą, dar paliekant laiko paruošti metodinę medžiagą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiemet rezultatai geresni nei pernai

Šiemet matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai ženkliai geresni nei pernai. Palyginimui, šiemet egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų, 2020 m. – 67,7 proc., 2019 m. – 82,1 proc. Be to, augo ir šimtukus gavusiųjų procentas – šiemet 1,7 proc., 2020 m. – 1 proc., 2019 m. – 1,5 proc.

Iš viso egzaminą laikė 15 149 moksleiviai. Egzamino išlaikymo riba – 9 taškai iš 60 galimų. Matematikos valstybinio brandos egzamino taškų vidurkis – 21,9 taško – toks pats kaip ir 2019 m.

REKLAMA

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, tarp neišlaikiusiųjų matematikos egzamino nemažai profesinių mokyklų mokinių bei mokinių, kurie mokėsi bendruoju kursu, t. y. B lygiu.

Kaip žinia, matematikos VBE šiuo metu privalomas visiems abiturientams, kurie stoja į bet kurias valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ar kolegijose. Išlyga taikoma menų krypties studijoms.

Aštuntokams pas mus dar neleidžiama naudotis skaičiuotuvais - tai kokiame amžiuje mes gyvename - "akmens"? Nežinau nei vienos įstaigos, kuri dar stulpeliu skaičiuotų...Juk technologijų amžius...
Ministerija skirs valandas. Kaip? Mokytojų sąskaita. Ar apmokėjimas už tas valandas tokio lygio, kad valytojas už tiek dirbti neina. Valandinis atlygis už papildomas valandas daugiau nei juokingas.
Gal pagaliau mokėkite konkurencingą atlyginimą mokytojams.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų