Kiaušinių pabrangimo priežastis – pagerinta vištų gyvenamoji, tiksliau, egzistavimo aplinka. Tikinama, kad vartotojai pajus to naudą – kiaušiniai bus skanesni. Panašiai miesto valdžia imasi pertvarkyti mokyklų tinklą – irgi tikisi pagerinti sąlygas, tik ne „viščiukams“, o sau. Savivaldybės biudžetui tai bus naudinga, bet ar pagerės mokinių ugdymo sąlygos?
Vištų gerovė
Nuo 2012 m. pradžios Europos Sąjungos šalių paukštynuose vištos dedeklės turi būti laikomos kitaip nei anksčiau. Pagal naujas taisykles gardai privalėjo būti pakeisti į „praturtintus“ arba pasirinktas kitoks auginimo būdas. „Praturtintuose“ narvuose vištoms skirta šiek tiek daugiau vietos, įrengtas „lizdas“, „lakta“ ir „vieta kapstytis“.
Taigi kiekvienai vištai skirta 9 proc. daugiau vietos nei anksčiau – 600 cm2 vietoj buvusių 550-ies (palyginkite – A4 lapo plotas yra 620 cm2). Narvuose atsirado ir „laktos“ – kelis centimetrus nuo gardo apačios pakelti vamzdžiai, bei „lizdai“ – atitverti kampeliai, kur vištos gali dėti kiaušinius atskirai nuo kitų paukščių. Dalis gardo pagrindo padengta medžiaga, kad višta galėtų „kapstytis“. Dėl atsiradusios „laktos“ nuo 40 iki 45 cm padidėjo ir narvo aukštis. Kaip gerai, kurortas! Gal dabar dedeklės galės ir atsistoti?
Visi šie „pagerinimai“ atsirado dėl 1996 m. ES sudaryto mokslininkų ir veterinarų komiteto atlikto tyrimo, kurio išvadose teigiama: „vištos turi stiprų poreikį dėti kiaušinius lizde“, „vištos turi stiprų poreikį kapstyti žemę ir maudytis dulkėse“ ir „vištos turi stiprų poreikį tupėti ant šakos ar laktos, ypač naktį“.
Ar vištos naujuose narvuose laimingos, jos tikrai neatsakys. O ar laimingi sujungiamų mokyklų mokiniai, miesto valdžios sprendimu sugrūdami į vieną pastatą? Jie gal ir pasakytų, bet kam tai rūpi... Taigi ar visose miesto mokyklose mokiniams pakanka vietos po saule?
Biudžeto gelbėjimas?
Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių miesto tarybos sprendimu Auštabalio pradinė mokykla bus prijungta prie „Rasos“ progimnazijos, Dainų pradinė – prie Dainų progimnazijos, o Dubijos pagrindinė – prie Salduvės progimnazijos.
Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. planuojama reorganizuoti dar tris pradines mokyklas: Centro pradinė būtų prijungta prie Jovaro progimnazijos, Lieporių – prie Gegužių, „Saulės“ – prie „Romuvos“ progimnazijos.
Taigi 2012 m. jau reorganizuojamos trys Šiaulių miesto mokyklos – Šiaulių Dainų pradinė (bus sutaupyta apie 355 tūkst. Lt) , Šiaulių Dubijos pagrindinė (bus sutaupyta apie 682 tūkst. Lt) ir Šiaulių Aukštabalio pradinė (bus sutaupyta apie 416 tūkst. Lt). Vadinasi, šiemet Šiaulių mieste neliks trijų mokyklų, o Šiaulių miesto biudžete atsiras per milijoną litų. Milijonas tai atsiras, bet ar pagerės mokymosi sąlygos tų mokyklų, prie kurių bus prijungtos kitos?
„Viščiukų“ gerovė
Nagrinėjant Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrąjį planą, galima rasti įdomių dalykų. Siekiant įvertinti mokyklų patalpų panaudojimo efektyvumą, atsižvelgiant į mokyklos galimybes tuo pačiu metu organizuoti ugdymo procesą visiems mokyklos mokiniams, buvo apskaičiuotas optimalus pradinių, progimnazijų ir pagrindinių mokyklų bei gimnazijų patalpų plotas, tenkantis vienam vaikui. Pradinėms, progimnazijoms ir pagrindinėms mokykloms rekomenduojamas patalpų plotas vienam mokiniui – 9 m2, gimnazijoms – 11 m2.
Paskaičiuokime, kiek ploto tenka mokiniui, besimokančiam mokykloje, prie kurios bus prijungta kita.
Salduvės progimnazijoje vienam mokiniui 2011 m. rugsėjo 1 d. teko truputį daugiau nei 10 m2, t. y. tik vienu kvadratiniu metru daugiau, nei rekomenduojama. Į progimnaziją atėjus mokytis Dubijos pagrindinės mokyklos moksleiviams, tas plotas vargiai sieks rekomenduojamą. Paskaičiuokime: Salduvės progimnazijoje mokosi 367 mokiniai, mokyklos plotas 3787 m2, Dubijos mokykloje mokosi maždaug 300 mokinių. Kadangi ši mokykla yra pagrindinė – mokosi vaikai iki 10 kl., o progimnazijoje mokosi vaikai tik iki 8 kl., visi mokiniai iš Dubijos į Salduvės mokytis neis, geriausiu atveju – 180. Dubijos pagrindinėje vienam vaikui teko apie 16 m2, tad jų sąlygos tik pablogės – sujungus mokyklas teks tik 7 m2.
Dainų progimnazijos situacija geresnė – vienam mokiniui tenka apie 13 m2. Prie jos prijungiamos Dainų pradinės mokyklos sąlygos mokiniams mokytis yra dar geresnės. Pradinukui čia tenka net apie 17 m2. Tiesa, anot Švietimo skyriaus specialistų, mokyklą, kurios plotas vienam vaikui viršija rekomenduojamą plotą, galima būtų įvardyti kaip neefektyviai panaudojančią mokyklos patalpas. Keista, nes juk puikiai žinome, kad laisvai lakstančių vištų kiaušiniai maistingesni už auginamų vištidėse narvuose... Logiškai mąstant, laisvai lakstantys vaikai turėtų būti laimingesni ir sveikesni, mažesnis ir infekcijų plitimo greitis. Taigi progimnazijos plotas 7976 m2, mokosi 611 mokinių, prie kurių prisijungus 145-iems pradinės mokyklos mokiniams, vienam vaikui teks 10,5 m2 – gerokai mažiau nei prieš tai. Bet sutilps.
„Rasos“ progimnazijos situacija ploto atžvilgiu – pati geriausia. Čia vienam mokiniui tenka net daugiau nei 20 m2, tad prie jos prijungtos Aukštabalio mokyklos vaikams bus kur pašėlti – vienam teks net 13,4 m2.
Tiesa, anot vienos miesto progimnazijų direktorių, keistai skaičiuojamas plotas, tenkantis vienam moksleiviui. „Logiška būtų, jei skaičiuotų tik ugdymo erdvių plotą. Dabar imamas visas Registrų centro patvirtintas plotas. Ar turi ugdymo kokybei įtakos, jei mokyklos rūsiai – lyg aktų salės?“ – svarstė ji.
Pasikartosime – optimalus plotas, tenkantis vienam vaikui, buvo paskaičiuotas atsižvelgiant į mokyklos galimybes tuo pačiu metu organizuoti ugdymo procesą visiems mokyklos mokiniams. Rūsiuose užsiėmimai tikrai nevyksta...
Prestižas svarbiau už komfortą?
Prasčiausia miesto centre esančių mokyklų situacija. Čia jos tiek prigrūstos mokinių, kad mokiniams tikrai tenka pakovoti dėl vietos po saule.
Vienam vaikui tenkančio ploto „lyderė“ mieste yra Jovaro progimnazija, kur mokiniui tenka vos apie 6 m2. „Sandoros“ mokykloje mokiniui tenka šiek tiek daugiau. Nepakanka vietos mokiniams ir „Juventos“, Gegužių, „Romuvos“ mokyklose – rekomenduojami 9 m2 čia nesiekiami.
Mažiausiai ploto pradinukams tenka „Cento“ pradinėje – iki 7 m2, tad tėvai, vaikydamiesi prestižo ar patogumo vedami, trūks plyš siekdami savo vaiką vesti būtent į šią mokyklą, turėtų gerai pagalvoti, ar jų „viščiukams“ bus erdvu.
Ploto mokiniams trūksta ir visose prestižinėse miesto centre esančiose gimnazijose – rekomenduojamų 11 m2 nesiekia nei J. Janonio, nei Didždvario, nei S. Šalkauskio gimnazija (7–9 m2).
Tai, kad 2007 m. gimnazijų, kurių patalpų plotas vienam vaikui viršijo rekomenduojamą 11 m2 ribą, buvo tik viena (Šiaulių universiteto), o 2011 m. yra jau penkios, rodo, kad mokinių skaičiaus mažėjimas pasiekė ir gimnazijas.
Povilas LUNGĖ