Rusija ne juokais prakalbo apie paukštienos importo sustabdymą, tačiau Lietuvos paukštininkai teigia, kad tai Lietuvai mažai aktualu. Vištiena, dabar viena pigiausių ES, nedaug, bet vis tiek brangs.
Rusijos žinių agentūros praneša, kad didžiųjų šios šalies paukštynų atstovai entuziastingai palaiko Vyriausybės vadovo Vladimiro Putino pareiškimą, kad nuo 2011 m. Rusija faktiškai galėtų atsisakyti vištienos importo.
„Aš manau, kad ateinančiais metais ir vėliau mes galėsime verstis be importuojamos paukštienos, juolab kad dažnai mūsų sanitarijos specialistams kelia abejonių šios produkcijos gamybos, gabenimo ir laikymo sąlygos“, - pareiškė V.Putinas per susitikimą su Rusijos liberalų demokratų partijos lyderiu Vladimiru Žirinovskiu.
Didieji Rusijos paukštynai, tiekiantys apie 70 proc. šalyje pagaminamos paukštienos, nepatenkinti, kad, išaugus importui, šios produkcijos kainos nukrito 5 proc., kai buvo įsivežta 30 tūkst. kg vištienos iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Padėtis jų nenaudai pakryptų dar labiau, jei Rusija ryžtųsi importuoti numatytas 100 tūkst. tonų. Kaip teigiama, jau dabar Rusijoje pagaminama 3 mln. tonų pertekliaus. Taigi didžiųjų paukštynų vadovų žodis itin svarus.
Svarbiau grūdai
„Rusija jau seniai šitą daryti rengiasi, tik anksčiau kalbėdavo apie 2012-uosius, 2014-uosius, o dabar, žiūriu, gali paankstinti. Lietuvos paukštininkams tai nebus skaudus smūgis, nes į Rusiją, kaip ir į kitas trečiąsias šalis, paukštienos eksportuojame labai mažai“, - „Respublikai“ teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.
Pasak jo, Lietuvos paukštininkystės įmonėms kur kas svarbesni pranešimai iš prekių biržų apie nepalankias grūdų kainų tendencijas. Mat pašaras sudaro apie 60 proc. vištienos savikainos.
„Kol kas to nejaučiame, todėl kainas išlaikome, bet neabejoju, kad brangesni pašarai vis tiek pasieks. Tada niekur nesidėsi - teks, kad ir nedaug, kainas didinti“, - sako asociacijos vadovas.
Anot jo, šiandien ES pigesnė paukštiena yra tik Lenkijoje ir Bulgarijoje (žr. lentelę), todėl apsimoka daugiau išvežti į kitas ES šalis. Daugiausiai paukštienos iš Lietuvos eksportuojama į Latviją, Estiją, Olandiją ir Jungtinę Karalystę. Žvelgiant į didmenines kainas ES, atrodytų, kad labiausiai apsimokėtų paukštieną vežti į Vokietiją, kur ji yra brangiausia. Tačiau, anot V.Tėvelio, Vokietijos prekybininkai brangiai mokėti už lietuvišką paukštieną neskuba, todėl kainų skirtumai tampa nežymūs.
Lenkijoje tebepinga
Mažiausia kaina ES išlieka Lenkijoje. V.Tėvelio nuomone, Lenkija yra fenomenas, matyt, dėl to, kad paukštininkystė šioje šalyje yra sukoncentruota smulkiuose ūkiuose ir ten kur kas palankesnė mokesčių sistema. Pavyzdžiui, Lenkijoje žemės ūkio produkcijai nustatytas PVM yra 3-6 procentai.
„Lygindamas išlaidų elementus, įsitikinau, kad gamybos sąnaudos ir pagrindinių elementų kainos Lenkijoje panašios kaip Lietuvoje, tačiau galutinė kaina kažkodėl skiriasi. Matyt, vis dėlto suveikia palankesnė mokesčių sistema - juk gamybos procese tenka įskaičiuoti PVM perkant žaliavas ir gamybos priemones, o Lietuvoje šio mokesčio dydis yra 21 procentas. Kai PVM yra mažesnis, tai pigesnis yra ir galutinis produktas“, - svarsto V.Tėvelis.
Visuose gamybos etapuose, kai PVM yra mažesnis, tai ir galutinis produktas yra pigesnis. Juk gamintojas moka PVM ir už žaliavas (šiuo atveju - už pašarus, gamybos priemones), o kai PVM mažesnis, tai pigesnis yra ir galutinis produktas.
Turgus ar parduotuvė
„Respublika“ įsitikino, kad šiandien Lietuvoje labai skiriasi vištienos kainos turguje nuo kainų prekybos centruose . Antai vištos krūtinėlių filė parduotuvėje kainuoja trimis ketvirtadaliais brangiau negu turguje.
V.Tėvelio nuomone, į turgų atkeliauja ir nemažai nelegaliai nupirktos vištienos, o ir ši neretai mėsinėjama vietoje. „Tai pigiau, bet nehigieniška“, - sako asociacijos prezidentas. Vis dėlto svarbiausia priežastis, anot jo, yra tai, kad turgaus prekiautojai laimi geresnę kainą 21 proc. PVM sąskaita.
„Vištiena yra ir, manau, liks pigiausias mėsos produktas, nors šiek tiek ir pabrangs“, - neabejoja V.Tėvelis. Tačiau dabar, anot jo, ką nors keisti kainodaroje yra ypač nepalankus metas: kaip ir kasmet, prasidėjus šildymo sezonui, žmonės perka mažiau mėsos ir daugiau atsideda būstui išlaikyti. Sumažėjus paklausai, daugiau paukštienos teks užšaldyti ir palaikyti ilgėliau.
