Dažnai echoskopija praverčia stebint įvairias patologijas, o jei įtariama, kad rasti pakitimai gali būti piktybiniai, diagnozei patikslinti atliekama biopsija. Visgi, Kauno „Kardiolitos klinikų“ gydytojas radiologas Raimondas Valickas pažymi, kad echoskopiniai tyrimai vertingi ne tik blogai pasijutus ar paskyrus gydytojui, bet ir reguliariai, tikrinantis sveikatą.
„Profilaktiniai echoskopiniai tyrimai labai reikalingi ir svarbūs, nes dauguma piktybinių susirgimų nepasireiškia jokiais simptomais, todėl nesukelia įtarimų, ypač pradinėse stadijose, kai įveikti onkologinę ligą yra lengviau“, – teigia R. Valickas.
Jis prideda, kad kartais profilaktiškai tiriant niekuo nesiskundžiančius pacientus yra randamos įgimtos anomalijos ar sutrikimai, apie kuriuos jie net neįtarė.
Tyrimas taikomas daugelio ligų diagnostikai
Norint įvertinti daugumos vidaus organų būkles echoskopija yra pirmo pasirinkimo tyrimas dėl kelių priežasčių: ji greita, plačiai prieinama, o informacija sužinoma akimirksniu. Atliktas tyrimas leidžia iš karto skirti tinkamą gydymą ar numatyti tolimesnę diagnostikos eigą ir metodikas.
„Atliekant echoskopiją galima diagnozuoti daugybę ūmių ir lėtinių ligų, gerybinius ir piktybinius auglius, nustatyti uždegiminius procesus, surasti jų židinį, įvertinti arterijų bei venų ligas, pavyzdžiui, aterosklerozės išsivystymo laipsnį, kraujagyslių trombus bei įvertinti traumos sukeltą žalą organams. Be to, daugeliu atvejų įtariant piktybinius susirgimus, tiriamojoje srityje galima per kelias sekundes įvertinti būklę ir numatyti tolimesnę diagnostikos eigą“, – pasakoja R. Valickas.
Pagrindiniai organai ir struktūros, kurių stebėjimui naudojami echoskopiniai tyrimai, yra skydliaukė, krūtys, limfmazgiai, kaklo kraujagyslės, kojų venos, pilvo ir urologinės sistemos organai. Taip pat echoskopija leidžia įvertinti sąnarius, nervus, sausgysles; ginekologams – vidinius lytinius moters organus, o kardiologams – širdį.
„Tiesa, nors echoskopiniai tyrimai apima daugelį sričių, tačiau turi ir vieną apribojimą – ultragarsinis signalas nepraeina pro orą ir kaulus, todėl šie tyrimai negali ištirti skrandžio, stemplės, trachėjos, plaučių ar dvylikapirštės žarnos, išskyrus uždegimines žarnyno ligas, kai vertinama išorinė žarnos sienelės būklė. Taip pat neleidžia įvertinti kaulų struktūros ir ligų, išskyrus retesnius atvejus, kai stebimi kaulų lūžiai ar kaulo paviršiaus nelygumai“, – pranešime spaudai atkreipia dėmesį gydytojas radiologas.
Tyrimų tikslumas priklauso ir nuo paciento pasiruošimo
Vidutiniškai echoskopija trunka apie 20 min., tačiau pasitaiko, kad tiriamas objektas yra labai mažas ir be patologijos – tokiu atveju apžiūrai gali prireikti tik kelių minučių. Tiesa, gali būti ir priešingų situacijų, kai dėl nepalankių ultragarso laidumą bloginančių faktorių ar kitų priežasčių tyrimas pailgėja iki 40 ar 60 min.
„Tai priklauso nuo patologijų skaičiaus, paciento būklės bei savybių – informatyviau ir lengviau ištiriami neturintys antsvorio žmonės, kurie atsižvelgia į gydytojų paliepimus, gali judėti, pasiversti ant šono ar pilvo, o kartais stovėti. Pacientus tirti gerokai sunkiau, jei ultragarsinį vaizdą slopina oras skrandyje ir žarnyne ar skysto turinio nebuvimas šlapimo bei tulžies pūslėje“, – akcentuoja gydytojas radiologas.
Dėl šios priežasties labai svarbu tinkamai pasiruošti tyrimui:
- prieš pilvo organų echoskopiją reikėtų bent 6 val. nevalgyti ir gerti tik negazuotą vandenį. Dieną prieš tyrimą vertėtų nevartoti pilvo pūtimą skatinančių maisto produktų, o tyrimo metu šlapimo pūslė turėtų būti pilna ar vidutinio pilnumo. Tiesa, išimtis taikoma gydytojų paskirtiems medikamentams, kuriuos galima vartoti.
- prieš inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės arba prostatos echoskopiją svarbu išgerti skysčių ir nesišlapinti, kad šlapimo pūslė būtų bent pusiau pilna. Žinoma, nebūtina jos perpildyti ir kentėti prieš tyrimą – tai nepagerina echoskopijos informatyvumo.
Tuo metu skydliaukės, krūtų, limfmazgių, kojų venų bei kaklo kraujagyslių tyrimams jokio pasiruošimo nereikia.
Kaip dažnai yra atliekami echoskopiniai tyrimai?
Remiantis moksliniais duomenimis, atlikti echoskopinį skydliaukės tyrimą, kai nesurandama jokios patologijos, reikėtų bent kas 5 m., pilvo organų asmenims nuo 30–35 m. – kartą per metus, o moterims nuo 35 m. – kasmet pasitikrinti krūtis.
Kaklo kraujagyslių echoskopiją naudinga atlikti padidėjus cholesteroliui, kad būtų galima įvertinti kraujagyslių apkalkėjimo laipsnį ir susiaurėjimą dėl aterosklerotinių plokštelių. Limfmazgiai tiriami, jei įtariamas jų padidėjimas ir negalima atmesti onkologinės patologijos“, – pažymi gydytojas radiologas.
Taip pat echoskopiniai tyrimai atliekami kartą per metus esant organų nepakankamumui, kad pavyktų įvertinti organų kitimo dinamiką. Tuo metu pacientams, sergantiems lėtinėmis uždegiminėmis ar sunkiomis sisteminėmis ligomis bei cukriniu diabetu, echoskopija atliekama reguliariai, siekiant stebėti ligos eigą ir organų būklę.
Verta atkreipti dėmesį, kad sergant piktybinėmis ligomis, po gydymo vaistais ar operacijų, siekiant įvertinti, ar liga atsinaujino, o gal išplito kituose organuose, pacientai tiriami ilgesnį laiką ir dažniau – kaip nurodo gydytojas onkologas.
Norint patvirtinti, ar liga piktybinė, atliekama biopsija
Jei visgi atlikus echoskopiją pastebimi nerimą keliantys pakitimai, gydytojas radiologas gali nuspręsti diagnozę patikslinti atlikdamas biopsiją. Tai pagrindinis tyrimas, kurio metu paėmus audinio gabalėlį ar ląsteles bei vėliau nusiuntus juos ištirti, galima įsitikinti, ar įtariama liga yra piktybinė.
„Šis tyrimas gali būti dviejų tipų, iš kurių pirmasis – aspiracinė punkcinė biopsija. Tai pagrindinis tyrimas diagnozuojant skydliaukės vėžį arba įrodant, kad pakitimai yra nepiktybiniai. Taip pat tyrimas leidžia diagnozuoti limfmazgių metastazes dėl vėžio plitimo“, – sako gydytojas radiologas R. Valickas, tokius tyrimus atliekantis jau 15 m.
Pasak jo, aspiracinė punkcinė biopsija nėra skausmingesnė nei kraujo paėmimas iš venos, todėl jos metu nereikia nuskausminimo. Tyrimas atliekamas ultragarsinio aparato kontrolėje – pro odą įduriant adatėlę, stebint jos eigą ekrane ir užtikrinant, kad medžiaga imama iš tos vietos, kurioje yra matomas patologinis židinys.
„Kitas biopsijos tipas – stulpelinė biopsija, kai nuskausminus odą, ultragarso kontrolėje adata paimamas audinio gabalėlis, todėl galima diagnozuoti ir patvirtinti krūtų vėžį, kasos, kepenų ar inkstų piktybinius susirgimus, uždegimines ligas, limfomą bei atmesti piktybinius krūties susirgimus esant gerybiniams augliams“, – teigia „Kardiolitos klinikų“ gydytojas radiologas.
Prieš biopsiją jokio pasiruošimo nereikia, tačiau, jei pacientas labai bijo procedūros, gali pasitarti su savo šeimos gydytoju, kad likus valandai iki tyrimo būtų galima išgerti nerimą slopinančių vaistų. Visgi, tokių priemonių dažniausiai neprireikia, nes procedūra nesukelia didelio skausmo ir aspiracinės punkcinės biopsijos atveju trunka tik keletą sekundžių, o stulpelinės biopsijos – kelias minutes.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
