Netrukus po užklausos pateikimo, vyresnieji BCG nariai pakvietė jauną doktorantūros studentę vakarienės ir apstulbino pateikę darbo pasiūlymą: prisijungti prie jų organizacijos LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) darbo išteklių tyrimų grupės.
Ši istorija nutiko prieš 7 metus, kai G. Novacek atvirumas vis dar atrodė labiau kaip išimtis, nei taisyklė. „Tuomet tik mažuma prisipažindavo apie savo seksualinę orientaciją dar įdarbinimo proceso metu, bet šiandien kandidatai vis rečiau laukia, kad atsivertų tik po sutarties pasirašymo“, – teigė G. Novacek, karjeros laiptais pakilusi iki kompanijos vadovės posto.
Pasak jos, jaunuoliai JAV ir Europoje linkę būti atviresni apie savo seksualinę orientaciją, bet Azijos ir Ramiojo Vandenyno šalių gyventojai vis dar gana susikaustę ir šios temos ieškodami darbo dažniausiai vengia. Daugelis „tūkstantmečio karts“ atstovų, gimusių praėjusio amžiaus devintajame–dešimtajame dešimtmetyje, yra įsitikinę, kad atskleisti savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę darbdaviams – visiškai natūralu ir priimtina. Jie įprastai apie savo orientaciją prisipažįsta būdami jaunesnio amžiaus, nei ankstesnių kartų atstovai, ir apskritai yra užaugę tuo laikotarpiu, kai LGBT bendruomenės teisės sparčiai plėtėsi.
Vis dar rizikinga
Tačiau daugeliui vis dar iškyla abejonė – atskleisti savo LGBT identitetą gyvenimo aprašyme arba per darbo interviu, ar laukti, kol pasamdys? Daugelis supranta, kad ne visos kompanijos laukia homoseksualių ar transseksualių žmonių. Netgi įmonėse, viešai deklaruojančiose tolerantiškas pažiūras, darbuotojų atranką gali vykdyti nebūtinai tokių pat modernių pažiūrų vadybininkas.
„Mano patarimas – būti savimi ir šnekėtis apie LGBT aspektą su atrankos vadybininku, jei tai darydami jaučiatės natūraliai ir patogiai; turite įvertinti nuotaiką kabinete“, – sakė Mattas Kiddas, vykdantysis BCG direktorius, kasmet organizuojantis konferencijas, siekiančias suartinti darbuotojus su LGBT bendruomenės studentais. „Pažįstu keletą studentų, kurie pasirodė pernelyg iššaukiančiai arba per daug kalbėjo apie LGBT aktyvizmą, ir negavo darbo“, – teigė jis.
Daugelis darbo ieškančių studentų, pasiryžusių rizikuoti ir atskleisti savo orientaciją ieškant darbo, sako tiesiog nenorintys trauktis atgal ir slapstytis. Atvirumas kandidatams taip pat leidžia patikrinti kompanijos tolerancijos lygį ir neatsidurti darbovietėje, kur jie bus užgauliojami ir diskriminuojami.
Londono verslo mokyklos magistrantas Frankas Beaudry, norėdamas įvertinti darbdavių reakcijas, per darbo pokalbius paaiškindavo, esą baigęs studijas nori likti Londone, kad galėtų ir toliau būti su savo vaikinu. „Nesulaukiau jokių keistų mimikų ar komentarų, – teigė jis. – Bet jei būčiau išvydęs tokią reakciją, tą darbdavį būčiau išbraukęs iš savo sąrašo“.
Skaitydamas pranešimą Londono verslo mokykloje F. Beaudry sakė padaręs išvadą, kad dauguma žmonių jaučiasi laisvai ir gali būti atviri per darbo pokalbiu, tačiau kai kurie vis dar linkę nuslėpti – ypač, jei jie yra atvykę iš šalių, kurios neturi LGBT palankių įstatymų, ir planuoja ten grįžti.
Kompanijos Europos Sąjungoje ir kai kuriose JAV valstijose, kur veikia griežti antidiskriminaciniai įstatymai – žymiai saugesnis pasirinkimas LGBT bendruomenės nariams. Tačiau net ir čia homoseksualaus ar transseksualaus darbuotojo kandidatūra gali būti atmesta dėl jo orientacijos, nors oficialiai būtų įvardijamas kvalifikacijos trūkumas ar asmenybės bruožai.
Geriau jau būti atsargiam?
Tyrimai rodo, kad darbo pradedantys ieškoti studentai elgiasi protingai, būdami bent jau apdairūs. Harvardo Universiteto mokslininkas sukūrė du išgalvotus gyvenimo aprašymus, kuriuos išsiuntinėjo į daugiau kaip 1700 įstaigų, ieškančių pradedančiojo lygio kvalifikuotų darbuotojų.
Abu gyvenimo aprašymų „personažai“ – universitete studijuojantys vaikinai. Tik vienas, rašydamas apie savo patirtį, paminėjo dalyvavimą LGBT organizacijoje, o kitas – socialistinėje grupėje.
Kandidatas gėjus sulaukė 40 proc. mažiau skambučių iš potencialių darbdavių, nei heteroseksualus vaikinas. Tyrimas buvo atliekamas JAV, o didžiausias skirtumas pasireiškė vidurio vakarų ir pietinėse valstijose.
Studentams, dvejojantiems dėl prisipažinimo savo gyvenimo aprašyme ar motyvaciniame laiške, kai kurie karjeros konsultantai JAV pataria užmaskuoti dalyvavimą LGBT bendruomenės veikloje – tarkime, naudoti santrumpas ar „sušvelninti“ organizacijų pavadinimus. Pavyzdžiui, Swarthmore‘o koledžas Pensilvanijoje pažymi, kad studentai savo gyvenimo aprašymuose vietoje narystės Swarthmore‘o gėjų sąjungoje gali įvardinti dalyvavimą Studentų įvairovės klube.
Universitetų karjeros konsultantai taip pat primena, kad potencialūs darbdaviai gali peržvelgti ir kandidatų socialinius tinklus, tad vertėtų pasitikrinti, kokią informaciją ten viešinate.
Net ir tie kandidatai, kurie savo homoseksualumo ar transseksualumo neatskleidžia gyvenimo aprašyme, savo poziciją gali pakeisti per darbo pokalbį. „Jeigu pašnekovas pamini kitos lyties partnerį ar sutuoktinį, pataisysite jį ar nuleisite tai negirdomis?“ – klausia Esade verslo mokyklos Barselonoje tyrėjas Benas Capellas. Jis nagrinėjo prisipažinimo apie homoseksualumą darbovietėje aspektus. „Turbūt nenorėsite meluoti, kad dėl to vėliau nekiltų nesusipratimų. Bet tai yra toks apsisprendimas, kurį vertėtų apgalvoti dar prieš pokalbį.“
Parengta pagal BBC.co.uk straipsnį „Full disclosure: Revealing sexual orientation on a CV“
