Tokių, kas vis dar nematė klipo „Gangnam Style“, lieka vis mažiau: „YouTube“ peržiūrų skaitliuko duomenys, kaip tik per neįvykusią pasaulio pabaigą 2012 metų gruodžio 21 dieną perkopė milijardą, ir toliau auga. 1,5 milijardo peržiūrų rodiklis gali būti pasiektas jau artimiausiu metu. Pagal visuotinai priimtą versiją, klipas, kuriame vietos atsirado ir nuostabioms Pietų Korėjoms gražuolėms, ir tradiciniam korėjietiškam kičui, taip vertinamam siaurame rate, ir nevykusiam šokiui, įveikusiam tvistą ir makareną pagal sugebėjimą užkrėsti aplinkinius, ir, žinoma, dainai, kurioje yra lygiai trys žodžiai anglų kalba (style, sexy, lady), buvo sukurtas tik vidinei rinkai.
Be to, tai nebuvo pophitas tiesiogine to žodžio prasme: hitus Korėjos pop muzikoje, žinomoje kaip k-pop, dažniausiai pateikia berniukų ir mergaičių grupės. „Reperis“ PSY, kuriam dainos pasirodymo metu buvo 34 metai, ruošėsi užsiimti tinkamu veterano darbu – išleisti dainą su humoristine potekste. Dainos herojus – suaugęs vyras, kuris nesėkmingai imituoja turtingą ir sėkmingą prestižinio Seulo rajono Gangnamo gyventoją, tokiu būdu siekdamas „pakabinti“ merginą. Be to, jis savikritiškai save vadina „oppa“ – terminu, kuriuo jaunos merginos vadina savo gerokai nejaunus gerbėjus. Daina turėjo tapti kažkuo panašaus į komiko-dainininko pasirodymą. Kaip tvirtina pats atlikėjas ir jo įrašų kompanija „YG Entertainment“, niekas nenumanė, kad po pusmečio „Gangnam Style“ taps populiariausia daina pasaulyje, o PSY pakvies ją sudainuoti prieš milžinišką minią Niujorko „Time“ aikštėje Naujųjų metų naktį.
Netikėti milijonai
Kompoziciją apie vyrą su „gangnamo“ stiliumi pagerino daugybę rekordų. Svarbiausi, žinoma, „YouTube“, kuriame klipas tapo ne tik pačiu žiūrimiausiu per visą istoriją, bet ir sulaukusiu daugiausiai teigiamų įvertinimų (daugiausiai „laikų“). Be to, „Gangnams Style“ tapo pirmąja Korėjos, ir apskritai Azijos, muzikanto daina, kuri atsidūrė pirmose nacionalinių topų viršūnėse tokiose skirtingose valstybėse, kaip Didžioji Britanija, Rusija, Libanas ir Hondūras. Singlas tapo dvigubai platininis JAV ir Italijoje, keturiskart platininis – Kanadoje ir Naujojoje Zelandijoje, aštuonis kartus – Australijoje. Tačiau įdomi ne tik stulbinanti rotacijų ir peržiūrų statistika, bet ir būdas, kuriuo iš dainos užsidirba jos autorius ir atlikėjas.
Viena iš įdomiausių aplinkybių yra Park Jae-sango (tikrasis PSY vardas) elgesys dėl savo autorinių teisių „YouTube“ teritorijoje. Kaip žinoma, atlikėjai, įkeliantys savo kūrinius į „YouTube“ gauna teisę blokuoti turinį, kuris gali pažeisti jų teises: parodijas, perdarymus, koverius. Daugelis taip ir daro, bet Park Jae-sangas to atsisakė, kas ir leido „YouTube“ atsirasti tūkstančiui ir vienai „Gangnam Style“ versijų, kurias atlieka bet kas – nuo Filipinų kalinių, NASA darbuotojų, kinų menininko Ai Weiwei ir daugybės kitų žmonių iš viso pasaulio.
Be to, PSY neliko nuskriaustas: remiantis „TubeMogul“ duomenimis, už reklamą, kurią „YouTube“ rodė kartu su klipu, jis ir jo įrašų kompanija gavo ne mažiau 870 tūkstančių JAV dolerių (2012 metų gruodžio duomenimis).
Gerokai daugiau PSY uždirbo iš skaitmeninės dainos distribucijos, ypač Šiaurės Amerikos rinkoje. „Gangnam Style“ keletą savaičių po dainos išleidimo Jungtinėse Valstijose nekrito žemiau antros vietos „iTunes“ reitinge. Iki 2012 metų pabaigos buvo sėkmingai parduota 2,7 milijono skaitmeninių kopijų, kurių viena kainuoja 1,29 dolerio. Atskaičius 30 proc., kurie atitenka „Apple“, PSY užsidirbo daugiau nei 2,4 milijono dolerių. Įdomu tai, kad gimtojoje Pietų Korėjoje šis platinimo būdas pinigų jam atnešė 40 kartų mažiau: jo daina buvo platinama per vietinius „streamingo“ serverius, kurie už nedidelį mokestį leidžia atsisiųsti ar klausyti internetu gigabaitus muzikos. Tokiu būdu kiekvienos atsisiųstos dainos kaina – apie 10 centų, išklausytos – 0,2 cento. Iš šios sumos atlikėjas atitinkamai gauna 14 ir 7,5 procento. Netgi nors singlas ir laikėsi Korėjos hitų parado viršūnėje visą rugpjūtį, PSY užsidirbo iš to ne daugiau 61 tūkstančio dolerių.
Tačiau vertingiausiu tapo dainos pardavimas televizijos reklamoms ir asmeninis PSY pasirodymas jose. Bendra tokių kontraktų suma gali siekti 4.6 milijono dolerių. Be grynųjų, dalį kurių, kaip teigia gandai, PSY išleido nekilnojamojo turto Los Andžele pirkimui, „Gangnam Style“ atnešė ir netiesioginę naudą. Pavyzdžiui, padėjo įrašų kompanijos „YG Entertainment“ akcijų vertei pakilti 50 proc. Tokiu būdu Psy tapo turtingiausiu Pietų Korėjos šou verslo atstovu. Dar didesnį efektą pajautė ir kompanija „DI Corporation“, mikroschemų ir puslaidininkių gamintoja, kuri dalinai priklauso PSY tėvui. Firma porą metų turėjo nuostolių, bet po „Gangnam Style“ išleidimo jos akcijų vertė Korėjos biržoje išaugo 8 kartus, o pelnas 2012 metais pakilo 568 proc.
Užsidirba visi
Korėjos žiniasklaidos publikacijos ir po to sekusių įvykių virtinė įtikinamai įrodo: to niekas neplanavo, bet pasinaudoti tuo puolė ne tik PSY ir jo giminaičiai. Akivaizdžią pergalę šventė visa Korėjos garso įrašų pramonė. Ji iš atgimusio susidomėjimo k-pop muzika užsidirbo virš 13,4 milijono dolerių. Pliuse liko Seulo rajonas Gangnamas jau praėjusį rugsėjį susidomėjimas juo tapo toks didelis, kad teko organizuoti specialius turus užsieniečiams. O sausio pradžioje vietinė valdžia pirmą kartą įvykdė tokį projektą: į asfaltą buvo įmontuoti betoniniai blokai su „QR“ kodais, kurie leidžia bet kuriam norinčiam žmogui su išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu gauti bendrą informaciją anglų, japonų ir kinų kalba.
Galima pastebėti, kad tarp kalbų korėjiečių kalbos nėra. Paaiškinti tai labai paprasta: kol visas pasaulis paskui PSY kartoja jo šokį, o „Gangnam Style“ skamba iš kiekvieno elektroninio prietaiso su kolonėlėmis, pačioje Pietų Korėjoje daina grojama tik masinėse turistų susibūrimo vietose. Tai, tiesa, netrukdo korėjiečiams iš dainos populiarumo darytis pinigus: vyriausybės duomenimis, vien tik pati daina į Pietų Korėjos ekonomiką pritraukė papildomus 2,3 milijardo dolerių, už tai Park Jae-sangui Kultūros, sporto ir turizmo departamentas nusprendė jam įteikti 4 laipsnio ordiną „Už nuopelnus kultūros srityje“.
Už Korėjos ribų „Gangnam Style“ fenomenas vertinamas labiau iš kultūrologinės pusės, o ne iš ekonominės. Nors ir žinomi bandymai prisiderinti prie kūrinio šlovės. Galima prisiminti, kaip vienas gėrimų (tarp kurių ir spiritiniai) gamintojas iš Jekaterinburgo (Rusija) padavė paraišką „Oppa, gangnam style“ prekės ženklo registracijai. Tiesa, to su PSY nederino. Kultūriniu reiškiniu dainą pavadino ir Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, pavadinęs ją „jėga, pasisakančia už taiką visame pasaulyje“.
Be to, ši sėkmė prisidės ir prie greitos atlikėjų iš nutolusių pasaulio kampelių ekspansijos į JAV ir Vakarų Europą – apie tai sutartinai kalba reikšmingi leidiniai. Kalbama ir apie didžiules galimybes, kurias suteikia internetas: „Google“ vadovas Larry Page‘as pavadino dainos sėkmę „ateities blyksniu“. Šioje ateityje bet kokio pobūdžio informacijos sklaida bus vykdoma vienu mygtuko paspaudimu. Ir šiame fone netgi nesvarbu, ar PSY sugebės bent jau iš dalies savo karjeros ateityje priartėti prie „Gangnam Style“ sėkmės.
