Visagine užgesinus pagrindinę miesto maitintoją - atominę elektrinę, be nerimo dėl nedarbo bei mokesčių, tvyro ir optimistinis požiūris į ateitį. Viltis kursto ir naujos jėgainės vizija.
"Aišku, kad miestas nemirs. Aš tuo tikiu, žmonės tikisi, kad nauja atominė bus pastatyta. Visoje Lietuvoje nelengva, turiu draugų ir kitose savivaldybėse, ir nepasakyčiau, kad ten labai gerai", - Eltai sakė Visagino miesto savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Nina Bunina.
Kartu su atomine elektrine iškilęs Visaginas jau patyrė dvi dideles emigracijos bangas, pirmąją - tik atkūrus nepriklausomybę, antrąją - uždarius pirmąjį atominės elektrinės bloką. Žmonės išvyko ieškoti labiau užtikrinto rytojaus ir kai paaiškėjo, kad jėgainę ketinama visai uždaryti.
Prognozuojamas gimstamumo mažėjimas
Savivaldybės duomenimis, praėjusiais metais Visagine buvo 28 tūkst. 15 gyventojų. Statistikos duomenimis, per metus iš miesto išvyko 327 žmonės, o į jį atsikėlė 1298.
"Šie duomenys yra renkami pagal gyvenamosios vietos deklaravimą. Aš asmeniškai manau, kad tai galbūt būtų galima paaiškinti tuo, kad tie, kurie atvyks, deklaruoja, o kas išvyksta - ne visada", - svarstė Visagino savivaldybės Informacijos ir informatikos skyriaus vedėja Irina Trofimova.
Savivaldybės duomenimis, 2005 metais, kai buvo uždarytas pirmasis jėgainės blokas, iš miesto išvyko 466 žmonės, o jį atsikėlė - 260. Taigi mieste dėl emigracijos sumažėjo 206 gyventojais. Didžiausia emigracija iš Visagino pastarąjį dešimtmetį buvo fiksuojama 2001 metais, kai iš miesto išsikėlė 602, o į jį atsikėlė 146 gyventojai, ir 2002 metais, kai išvyko 549 gyventojai, o atvyko - 215.
Savivaldybės švietimo specialistai pastebi, kad Visagino mokyklose mažėja moksleivių, ir prognozuojama, kad ši tendencija išliks, tačiau, pasak N. Buninos, kol kas neplanuojama uždaryti nė vienos ugdymo įstaigos. Mieste veikia 6 mokyklos ir 5 ikimokyklinės įstaigos.
Skaičiuojama, kad per metus iš Visagino emigruoja 20-50 vaikų, bet esą mokinių mažėja ne vien dėl to. "Šiemet prognozuojame, kad į mokyklas ateis 200 vaikų mažiau nei pernai. Taip yra todėl, kad Visagine daugiau baigia dvyliktokų, nei ateis pirmokų. Dar maždaug 30-35 proc. dešimtokų išeina mokytis pagal profesinio mokymo programas", - sakė N. Bunina.
Pasak Visagino savivaldybės Švietimo kultūros ir sporto vedėjos pavaduotojos, sprendžiant pagal tai, kiek moksleivių renkasi laikyti lietuvių valstybinės kalbos egzaminą, matyti, kad vyresniųjų klasių moksleiviai neplanuoja išvažiuoti iš šalies.
"Pagal tuos skaičius matome, kad tie, kurie norėjo išvažiuoti, jau išvažiavo, o tie, kurie lieka, pasirinks studijas Lietuvoje", - teigė N. Bunina.
Apžvelgdama demografinę situaciją Visagino savivaldybės specialistė pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais vaikų Visagine gimsta net kiek daugiau nei prieš penkerius ar dešimt metų. 2000 metais Visagine gimė 227 vaikai, 2008-aisiais - 300.
"Žinoma, gimstamumas sumažėjo uždarius pirmąjį atominės elektrinės bloką. 2001 metais gimė 256 vaikai, po to gimstamumas pradėjo mažėti, ir 2005 metais mieste gimė jau tik 233 vaikai. Uždarius atominę elektrinę vėl gali mažėti gimstamumas. Dalis žmonių, dirbančių atominėje elektrinėje, lieka, bet jaunos šeimos, manau, kad išvažiuos. Darbo vietų Visagine nėra, nebuvo sukurta kita galinga institucija ar įmonė", - dėstė N. Bunina.
Daugiausiai atleistųjų - pensinio amžiaus
Ignalinos darbo biržos Užimtumo rėmimo ir įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistė Dalia Sinkevičiūtė teigė, jog nedarbo problema Visagine yra opi, bet nėra labai baisi. Šiame mieste nedarbo lygis yra žemesnis negu vidutinis Lietuvoje.
"Bendras nedarbo lygis nuo darbo ieškančių asmenų sausio 1 dieną Visagine - 11,6 proc. Kol kas neturime visos Lietuvos duomenų, bet manome, kad jis bus mažesnis. Gruodžio 1 dieną nedarbas Lietuvoje siekė maždaug 14 proc., o Visagine - apie 9 proc. Atleistieji iš atominės elektrinės bendrą nedarbo lygį 2009 metais sąlygojo maždaug 1,5 proc., 2010 metais, skaičiuojame, kad turės įtakos apie 2,6 proc.", - teigė D. Sinkevičiūtė.
Pasak specialistės, 2009 metais iš atominės elektrinės atleista kiek mažiau nei 600 asmenų, apie 300 jų buvo atleisti gruodžio 28-31 dienomis, taigi dalis jų dar neatėjo į Darbo biržą. "Sausį, kai mes juos suregistruosime, ūgtels nedarbas. Atleidžiami žmonės ne tik iš atominės elektrinės, bet ir iš jai paslaugas teikusių įmonių: transporto, nes nebereikės žmonių vežioti, statybinių ir pan.", - teigė D. Sinkevičiūtė.
Pasak jos, šiuo metu Visagine yra laisvų darbo vietų, bet ne itin kvalifikuotam darbui ir už minimalią algą.
"Bet ir atleidžiami iš atominės elektrinės darbuotojai nėra tokių labai specifinių profesijų. Atleidžiami elektromontuotojai, dezaktyvuotojos, valytojos, virėjos, buhalteriai, tai yra tokie darbuotojai, kurie gali savo įgūdžius ir žinias pritaikyti ir kitose įmonėse", - sakė D. Sinkevičiūtė.
Darbo biržos vyr. specialistė teigė, jog iš Ignalinos atominės atleistų asmenų apie 60 proc. yra pensinio ir priešpensinio amžiaus žmonės.
"Pensinio amžiaus asmenys gauna papildomą išeitinę kompensaciją, jų nėra galutinis ir esminis tikslas įsidarbinti. Priešpensinio amžiaus asmenys taip pat atsisako įsidarbinimo tikslų ir gauna tik priešpensinę bedarbio išmoką, kuri yra mokama iki pensinio amžiaus. Lieka apie 40 proc. darbingo amžiaus atleidžiamų asmenų. Žmonės darbinasi, nėra visai blogai", - teigė D. Sinkevičiūtė.
Pasak jos, nuotaikos Visagino darbo biržoje yra panašios kaip ir visoje Lietuvoje. "Žmonės nusivylę ir mano, kad yra blogai. Nusivylę tuo, kad mažinamos išmokos - bedarbio, priešpensinė bedarbio pašalpa, tuo žmonės skundžiasi. Čia yra visos Lietuvos bedarbių problema, o ne vien mūsų miesto", - teigė D. Sinkevičiūtė.
Mokesčiai prislėgs labiau
Uždarius atominę elektrinę visaginiečiams teks ir sunkesnė mokesčių našta. Kaip Eltai teigė valstybės įmonės "Visagino energija" generalinis direktorius Zigmas Jurgutavičius, už šildymą gyventojams šiemet teks mokėti maždaug 3,83 karto daugiau. "Mes, aiškindami gyventojams pokyčius, visada sakome, kad tą sumą, kurią mokėjo pernai, padaugintų iš keturių ir sužinos kiek mokės šiemet", - sakė Z. Jurgutavičius.
Taigi pernai vidutiniškai už šildymą standartinio dviejų kambarių buto gyventojai, mokėję 80-100 litų, šiemet mokės maždaug 320-400 litų.
Pasak "Visagino energijos" vadovo, kaina išaugo dėl pasikeitusios gamybos kainos.
"Mes iš atominės elektrinės, kaip iš gamintojos, pirkome šildymą už 1,957 cento už kilovatvalandę. Atominė elektrinė pagal specialią technologiją nuimdavo dalį garo nuo turbinos, termofikaciniu būdu šildė vandenį. Dabar bus dujomis kūrenama katilinė. Taigi kaina išaugs iki 12,42 cento už kilovatvalandę, neįskaičius pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kol kas gyventojams taikomas 9 proc. PVM, kitiems vartotojams nėra nuolaidos", - sakė Z. Jurgutavičius.
"Visagino energijos" generalinis direktorius paaiškino, kad Visagine kol kas funkcionuoja vadinamoji atvira šilumos tiekimo sistema. Tai reiškia, kad visoje sistemoje radiatoriuose cirkuliuoja toks vanduo, kuris atitinka geriamo vandens parametrus.
"Žvelgiant iš technologinės pusės, vandens paruošimas tampa labai brangus. Jau yra gauta Europos Sąjungos lėšų ir modernizuojame šilumos mazgus, sistema keičiama į uždarą, kokia yra visoje Lietuvoje", - teigė Z. Jurgutavičius.
Pasak valstybinės įmonės "Visagino energija" vadovo, visaginiečiams brangs ir karštas vanduo. Anksčiau už kubinį metrą karšto vandens besinaudojantieji atvira sistema mokėję 8,16 cento, o uždara - 7,32 cento, dabar mokės: esantieji atviroje sistemoje - 17,31 lito, o uždaroje - 14,08 lito už kubinį metrą. Išaugs ir mokestis už gyvatuką.
Kol kas visaginiečiams nebrangsta elektra. Ignalinos atominės elektrinės regiono gyventojams taikoma 50 proc. elektros energijos tarifo lengvata. Tačiau jau yra priimtas Vyriausybės pasitarimo protokolas, įpareigojantis Energetikos ministeriją inicijuoti procedūras, kuriomis palaipsniui būtų mažinama lengvata. Siūloma 2010-1012 metais išlaikyti 50 proc. lengvatą, 2013 metais taikyti jau 40 proc. lengvatą, 2014 metais - 30 proc., 2015 metais - 20 proc., 2016 metais - 10 proc. 2016 metai būtų paskutiniai lengvatos taikymo metai.
