„Pasaulyje, kuris greitėja, kuo labiau žiūrime, ką turime padaryti, tuo mažiau jaučiame save, tuo mažiau skiriame laiko maistui. Stengiamės kuo greičiau ir paprasčiau, bet ne visada tai yra geriau. Kita vertus, tas sveikas maistas gali būti labai paprastas, bet tam reikia įpratimo ir naujo požiūrio“, – sakė V. Kurpienė.
Ji pažymi, kad daug dirbant ir gyvenant strese, žmonėms ima atrodyti, kad pietų jie valgyti nenori. Tada imama užkandžiauti menkaverčiu, bet kaloringu maistu, o vakarais jau žmogus jaučiasi peralkęs ir tada persivalgo.
„Praleidus pietus, žmogus vakare jau peralksta, o peralkusiam nepersivalgyti yra praktiškai misija neįmanoma arba įmanoma labai ribotą laiką, kada mes save užspaudžiame ir kontroliuojame, bet tada būname alkani ir pikti“, – kalbėjo sveikos mitybos specialistė.
Antra priežastis, pažymi V. Kurpienė, kodėl žmonės persivalgo, yra tai, kad gyvenime neberandama jokių kitų malonumų, išskyrus maistą, ir tai nutinka dažniausiai moterims.
„Visada sakau, kad iš vyrų reikia pasimokyti to, kad jie geba rasti laiko pabūti vienam, o moteris dažniausiai yra n-toje eilėje po vaikų, darbų, buities reikalų, vyro, draugų, kaimynų. Arba kitoms moterims netgi sunku sugalvoti, kas jas pradžiugintų, nes jos yra tiek pervargusios, kad jas pradžiugintų paprasčiausias išsimiegojimas. Moterys dažnai kelia sau per didelius reikalavimus, jų negeba įgyvendinti, nes tai fiziškai neįmanoma, tada jos dėl to graužiasi ir vėl siekia lėkštės“, – kalbėjo specialistė.
Kas tas sveikas maistas?
V. Kurpienė sako, kad pačiam žmogui nuspręsti, kas yra sveikas maistas, yra sunku, tad, anot jos, yra klaida manyti, kad galima valgyti bet kaip – tą, ko žmogus užsinori.
„Sakykim, jei atsiranda jausmas, kad mano organizmas „nori“ saldumynų ar miltinių produktų, negaliu tuo pasikliauti, nes taip nutinka dėl netvarkingos mitybos arba dėl miego trūkumo. Jeigu yra tvarkinga mityba ir pakankamai miego – žmogus šių produktų nenori, tai yra nesubalansuotos mitybos simptomas“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Pasak jos, intuityvus valgymas – kai valgoma tai, ko norisi – yra gerai, jeigu mityba yra subalansuota ir žmogus turi žinių, kaip tai veikia bei ką jo organizmas signalizuoja, kitu atveju „valgau, ką noriu ir kada noriu“ nepadės, nes intuityvus valgymas – ne tai.
Ji taip pat pažymi, kad žmonės tunka dėl to, kad mus supa maisto perteklius, o ir valgymo kultūrą reta šeima turi. Pasak V. Kurpienės, viena iš esminių taisyklių valgant yra ta, kad tam reikia skirti laiko ir dėmesio:
„Valgant pirmiausia reikia ramiai atsisėsti prie stalo ir vengti tokių išorinių dirgiklių kaip telefonas, planšetė, televizorius – būti su maistu čia ir dabar ir 100 proc. juo pasimėgauti. Mano viena klientė sako, kad laikantis šios taisyklės jos porcijos sumažėjo perpus. Sotumą tada jauti labai aiškiai, nieko kito nekeičiant, tik labai gerai kramtant ir mėgaujantis maistu“, – teigė V. Kurpienė.
Tad sveikos mitybos specialistė rekomenduoja savo darbotvarkėje pirmiausia nusimatyti laiką valgymui, kad nebūtų taip, jog darbas „suvalgytų“ jūsų pietų laiką.
Pats maistas, pažymi sveikos mitybos specialistė, turi būti įvairus, reikėtų naudoti daug šviežių, termiškai neapdorotų daržovių, rudenį ir žiemą, kai baigiasi pomidorai ir agurkai, rinktis kopūstines ir šaknines daržoves.
Dar viena taisyklė, tinkanti visiems – vengti cukraus:
„Vidutinio lietuvio racione yra apie 20 proc. cukraus nuo viso raciono. Didžiausią kiekį cukraus žmogus suvartoja paslėptą, pavyzdžiui, saldžiuose pieno produktuose. Viename litre tokių nekaltų pasukų su slyvomis ir sėlenomis yra 101 gramas cukraus, taip pat daug jo „slepiasi“ duonoje“, – teigė V. Kurpienė.
Ji pažymėjo, kad žmonės taip pat turėtų vengti riebių padažų, neskrudinti ir nepervirti maisto.
V. Kurpienė tvirtina savo klientų nemokanti skaičiuoti kalorijų. Daug svarbiau, pasak jos, yra suvokti, ką, kada ir kaip valgai bei naudoti daug šviežių daržovių – tada ir sotumas bei alkis daug aiškiau pajuntamas.
Netaisyklinga mityba
Dietologė Žana Antonova nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl ko lietuviai tunka, yra netaisyklingi maitinimosi įpročiai:
„Nepakankamai vartojame daržovių, mūsų racione yra per daug mėsos, per mažai žuvies, mažai vartojame ankštinių ir riešutų, sėklų. Pagrindinė kiekvieno žmogaus storėjimo priežastis yra tai, kad su maistu gauname per daug energijos ir per mažai išeikvojame“,– sakė dietologė.
Per mažai motyvacijos sveikai gyvensenai
Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas Dainius Kepenis teigia, kad žmonės storėja todėl, kad nėra vieningos sveiko gyveno sistemos valstybiniu mastu, o būdų nutukti – apsčiai.
„Jie storėja jau 25 metus, nebuvo nė vienų metų, kad jie plonėtų. Yra daug būdų nutukti: pirmiausia, menkas fizinis aktyvumas, nuolatinis persivalgymas ir šlamštinio maisto vartojimas. Žmonės augina svorį nuo streso ir įtampos, nes vienintelis žinomas būdas stresui sumažinti – pavalgyti“, – kalbėjo D. Kepenis.
Pasak jo, žmogui yra per mažai motyvacijos mesti svorį:
„Lieknėja arba mados pagautas žmogus, arba jam reikia gauti vaidmenį televizijoje, arba ji nori ištekėti, nes supranta, kad „pampuškos“ niekas neims – yra daug motyvų, kurie žmones skatina, bet statistika juk rodo, kad mes ištisai tunkame. Tad motyvų per mažai“, – teigia sveikuolis.
D. Kepenio teigimu, reiktų priemonių visumos, kuri skatintų sveiką gyveną, ir viena iš tokių priemonių būtų šlamštinio maisto apmokestinimas.
„Žmonėms pirmiausia turi padėti to miestelio Kūno kultūros organizacija, tą darbą komandoje turi dirbti sveikatos biuras, švietimo sistema, turi dvasininkai daryti tą darbą, įsijungti draudimo kompanijos – kokios šešios organizacijos turi būti suvienytos į miesto sveikatos namus, kurie duotų tonusą to miestelio žmonėms. Jie stebėtų, kad žmonės gautų sveikai valgyti, kad būtų sąlygos judėjimui, grūdinimuisi – kad būtų holistinė sistema“, – sakė jis.
Gyventojų sveikatos tyrimas, kurį išplatino Statistikos departamentas, parodė, kad per pastaruosius devynerius metus 18 metų ir vyresnių vyrų vidutinis kūno masės indeksas (KMI) padidėjo nuo 25,7 2005 m. iki 26,3 2014 m., o moterų atitinkamai – nuo 25,7 iki 26. 2014 m. antsvorio turėjo 38 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų, o buvo nutukę 17 proc. Nutukusių moterų buvo daugiau nei vyrų (atitinkamai 20 proc. ir 14 proc.), tačiau vyrų daugiau nei moterų turėjo antsvorio (atitinkamai 44 proc. ir 34 proc.). Tik 2 proc. gyventojų, dažniau jaunų, svėrė per mažai.
