Tačiau taip pat yra įrodymų, kad mityba bei gyvenimo būdo ypatumai daro įtaką imunitetui ir tikimybei susirgti infekcinėmis ligomis. Kol kas dar nežinoma, ar šie faktoriai veikia tikimybę susirgti COVID–19 bei šios ligos klinikinę eigą, tačiau bet kuriuo atveju pravartu išnaudoti tai, ką žinome apie maistą ir apie imuninės sistemos gynybą. Štai ką šiuo metu žinome:
Vitaminai, mineralai ir antioksidantai
Tyrimai rodo, kad vaisiai ir daržovės suteikia maistinių medžiagų – beta karoteno, vitamino C ir vitamino E, kurie sustiprina imuninės sistemos veikimą. Kadangi daugelyje daržovių, vaisių bei kitų augalinių produktų yra nemažai antioksidantų, jie taip pat padeda mažinti oksidacinį stresą.
Beta karotenas: Beta karotenas yra galingas antioksidantas, kuris malšina uždegimines reakcijas ir stiprina imuninės sistemos veiklą, didindamas su ligomis kovojančių ląstelių skaičių organizme. Puikūs beta karoteno šaltiniai yra saldžiosios bulvės, morkos ir žalios lapinės daržovės.
Vitaminai C ir E: Vitaminai C ir E yra antioksidantai, kurie padeda naikinti laisvuosius radikalus bei stiprina natūralų organizmo imuninės sistemos atsaką. Geri vitamino C šaltiniai yra raudonosios paprikos, apelsinai, braškės, brokoliai, mangai, citrinos ir kiti vaisiai bei daržovės. Vitamino E šaltiniai – riešutai, sėklos, špinatai ir brokoliai.
Vitaminas D: Tyrimai rodo, kad vitamino D papildai dali sumažinti virusių infekcijų, įskaitant kvėpavimo takų infekcijas, riziką, nes mažina uždegiminius procesus skatinančių junginių gamybą organizme. Didesnis vitamino D kiekis kraujyje siejamas su įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, tuberkuliozės, hepatito bei širdies ir kraujagyslių patologijų, prevencija. Maistiniai vitamino D šaltiniai yra grūdai ir augaliniai pieno produktai bei maisto papildai.
Cinkas: Cinkas – tai mineralas, galintis sustiprinti baltuosius kraujo kūnelius, kurie kovoja su įsibrovėliais. Cinko šaltiniai – riešutai, moliūgų sėklos, sezamo sėklos, pupelės ir lęšiai.
Miegas
Organizmui miego reikia tam, kad jis pailsėtų ir atsigautų. Jei pakankamai nemiegame, padidėja rizika susirgti sunkiomis ligomis – širdies ligomis, Alzheimerio liga bei nutukimu. Netinkamas miego režimas taip pat siejamas su susilpnėjusia imuninės sistemos veikla. Vienas tyrimas yra parodęs, kad mažiau nei penkias valandas per naktį miegantys žmonės dažniau serga peršalimu, lyginant su daugiau miegančiais žmonėmis.
Nepavyksta anksčiau užmigti? Pabandykite į savo mitybą įtraukti daugiau vaisių, daržovių, grūdų ir pupelių. Vienas tyrimas yra parodęs, kad daugiau skaidulų ir mažiau sočiųjų riebalų turinti mityba skatina gilesnį, labiau atgaivinantį miegą.
