Pasaulyje jau nieko nebestebina precedentai, kuomet politinė kova, net riaušių ir sukilimų organizavimas persikelia į interneto erdvę, o buvęs Rusijos nominalusis prezidentas Dmitrijus Medvedevas buvo oponentų kandžiai vadinamas labiau tinklaraštininku negu politiku. Lietuvos politikai taip pat vis mieliau savireklamai naudoja ir tinklaraščius, ir socialinius tinklus, prisistatydami ir kovotojais už teisybę, ir mielais dėdulėmis, auginančiais gražias gėles.
Solidieji kovotojai, „geriečiai“
Savo įvaizdį „snukiaknyge“ liaudyje pravardžiuojamame socialiniame tinkle „Facebook“ politikai konstruoja skirtingai. Ir jų aktyvumas yra nevienodas. Antai, Lietuvos socialdemokratų partijos parlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis, turintis virš trijų tūkstančių „draugų“, kelis kartus per savaitę įdeda savo tekstą, apsvarsto politines aktualijas, na, dar pasidžiaugia kokio sportininko laimėjimu. Pabrėždamas savo ištikimybę „rožės partijai“, į visus kreipiasi žodžiu „bičiuliai“. Dar įdeda nuotraukų iš partinių renginių. Žodžiu, mėgina būti solidus.
Seimo narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Alfonsas Dailis Barakauskas, pastaruoju metu gan aktyviai „Facebooke“ prašantis balsų Seimo rinkimuose, kiek anksčiau į savo metraštį, kur nurodoma, jog draugų yra virš 1200, dažniausiai keldavo gėlytes ir ornamentus. Paklaustas, kodėl, D. Barakauskas atsakydavo, kad buvo piktai užpultas dėl politikavimo. „Pažiūrėjau, kad žmonės labai pikti, tai nutariau gėles dėti. Bet turiu pasakyti, kad socialinių tinklų jėga didžiulė“, – pabrėždavo politikas. Artėjant rinkimams baimė prasisklaidė ir agituoti jis įsidrąsino.
Politikas suderina tai, kas malonu, su tuo, kas naudinga: fotografuoja savo sodintas žydinčias gėles, o po nuotraukomis įkelia nuorodas į savo asmeninį puslapį internete, savo puslapį Seimo interneto svetainėje ir t.t. Kad šias publikacijas pamatytų kuo daugiau žmonių, Seimo narys tiesiog „pažymi“ nuotraukoje apie 50 žmonių iš savo draugų sąrašo, tad "gėlytės" su visomis svarbiomis detalėmis apie Seimo narį atsiduria tų draugų “Facebook" profiliuose ir informaciją pamato dar daugiau žmonių.
B. Barakausko gėlytės (nuotr. Balsas.lt)
B. Barakausko gėlytės (nuotr. Balsas.lt)
Pasitaiko kuriozų ir „vaiduoklių“, kurie apsimeta politikais ir kurį laiką sėkmingai visus mulkina. Antai vienas personažas pernai buvo pasivadinęs finansų ministrės Ingridos Šimonytės vardu, profilyje naudojo ministerijos logotipą ir sėkmingai rinkosi į sąrašą šimtus draugų, kol kažkas pastebėjo, jog profilyje neatitinka net nurodyti gimimo metai. Galima rasti ir anketą „Ingrida Šimonytė“, kurioje iš esmės nieko nėra, tik iš vokiško Wikipedijos puslapio finansų ministrės gyvenimo aprašymas.
Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho siena labai aiškiai skirta formuoti „partijos nugalėtojo“ ir jos vėliavą laikančiojo įvaizdį, o veikla nepasižymi kitiems būdinga diskutuoti, ginčytis, įrodinėti. Visiškai dominuoja nuorodos į politiko pasisakymus ir nuotraukos iš partijos renginių. Vienminčių ir partijos elektorato teritorija.
Visai kitaip elgiasi Laimontas Dinius, dabar priklausantis Liberalų Sąjūdžiui. Jam būdingas didelis aktyvumas ne tik kandžiai pasišaipant iš politikos oponentų ir diskutuojant kartais net iki išnaktų. „Savu“ norintis būti politikas nepagaili ir asmeninių nuotraukų – iš kelionių ir kt., nei nuorodų muzikinius kūrinus, vaizdo klipus.
L. Diniaus profilis Facebook (nuotr. Balsas.lt)
Turbūt pats virtualiai aktyviausias iš parlamentarų yra iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vis dar galutinai neišstumtas Naglis Puteikis. Jis ne tik metodiškai pildo savo tinklaraštį – politikas spėja reikštis ne vien „Facebook“ ar „Twitter“, bet ir didelėje gausybėje mažiau žinomų socialinių tinklų, o taip pat siuntinėti pusės straipsnio ilgio trumpąsias žinutes mobiliaisiais telefonais, pranešdamas apie vienokias arba kitokias akcijas, bei aktualijas.
Tokie patys kaip ir visi
Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės draugai „Facebook“ tinklalapyje turi progą pamatyti ministrės daržininkystės pasiekimus: ji publikuoja savo pasodintų agurkų ir pomidorų nuotraukas, o štai birželio 17 dieną jos draugai sužino, kad jau pražydo ministrės pasodintos bulvės. Beje, R. Juknevičienė nevengia dalintis detalėmis apie savo agurkus:
„Gegužės 29 d. mano agurkai jau buvo su keturiais, o keli ir su penkiais lapeliais“, – rašo ji prie agurkų nuotraukos.
„Mano NATO summit proga sodinti agurkai jau pirmauja tarp kaimynių“, – rašo ministrė prie agurkų nuotraukos, publikuotos birželio 17 dieną (tą pačią dieną, kai pražydo ministrės bulvės).
R. Juknevičienės agurkai (nuotr. Balsas.lt)
R. Juknevičienės agurkai (nuotr. Balsas.lt)
R. Juknevičienės agurkai (nuotr. Balsas.lt)
R. Juknevičienės bulvės (nuotr. Balsas.lt)
Politikė taip pat puikuojasi savo lipdytais koldūnais ir džiaugiasi, kad vieną iš nedaugelio šeštadienių gali praleisti virtuvėje. O išvažiuodama iš sodybos, ilgesingai atsisveikina su augintine – baltapūke kate, kuri išlydi ministrę, žiūrėdama pro langą.
R. Juknevičienės lipdyti koldūnai (nuotr. Balsas.lt)
R. Juknevičienės katė (nuotr. Balsas.lt)
Kava žmonai į lovą
Dar vienas politikas, kuris praskaidrina nuobodų „Facebook“ draugų naujienų srautą – Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis ir nukelia atgal į vaikystę, publikuodamas parsivežtos iš Sankt Peterburgo gumos „Love is“ nuotrauką, ir pasijuokia iš latvių, viešindamas kažkur užfiksuotą juokingai skambantį užrašą latvių kalba, ir pasveikina su Motinos diena, įkeldamas į „Facebook“ savo vaikų piešinį Agnei Zuokienei, pridurdamas, kad pats šventės proga žmonai į lovą atnešė puodelį „Ristretto“ kavos.
A. Zuoko vaiko piešinys (nuotr. Balsas.lt)
A. Zuoko parsivežta guma (nuotr. Balsas.lt)
Latvių kalbos ypatumai (nuotr. Balsas.lt)
Daug dėmesio sulaukė A. Zuoko klausimas „Facebook'e“, ar pirkti bilietą į Lady Gagos koncertą. Nevalingai susidaro įspūdis, kad sostinės meras kruopščiai tvarko savo asmeninį biudžetą ir bilietas į pop atlikėjos koncertą – didelė investicija, kaip ir kiekvienam tos atlikėjos gerbėjui, todėl būtina racionaliai apsvarstyti, ar verta „išsileisti“.
A. Zuokas abejoja, ar pirkti bilietą į Lady Gagos koncertą (nuotr. Balsas.lt)
Jautrių temų mėgėjas parlamentaras Saulius Stoma, kuris tai pats įsivelia į skandalą, tai imasi aktyvaus dalyvavimo skandalingos istorijos eskalavime, „Facebook“ profilyje turi albumą, kurio pavadinimas „Nuostabus vakaras Klonyje“. Jame yra stovinčio Venckų namo balkone Seimo nario nuotrauka. Kaip tyčia – kadre matoma ir Lietuvos trispalvė. Nuotraukos kompozicija – masalas „patvoriniams“ ir teisėjos Neringos Venckienės šalininkams, kurie S. Stomą mato kaip kovotoją už tiesą.
S. Stoma Klonio gatvėje (nuotr. Balsas.lt)
S. Stomos sodintos obelys pražydo (nuotr. Balsas.lt)
Sodininko gyslelę, kaip ir ankščiau minėtoji Krašto apsaugos ministrė, savyje atranda ir S. Stoma. Albume „Pavasaris“ politikas publikuoja pražydusių obelų nuotraukas ir rašo: „Pirmą kartą gyvenime matau tiek žiedų ant savo sodintų obelų.“
Kaip tribūnoje, taip ir internete
Rinkodaros ekspertas, konsultacijų bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas teigia, kad didžiosios dalies politikų socialiniai tinklai primena tų pačių politikų socialinę reklama, negyvą, biurokratinę, valdišką ir formalią. Pasak jo, politikai socialiniuose tinkluose kritikuoja, dėsto savo poziciją ir labai mažai kalba apie pasiūlymus ir darbus.
Mindaugas Lapinskas (nuotr. asm. archyvo)
Tačiau vertindamas mūsų minėtuosius atvejus, kai politikas viešina nuotraukas iš asmeninio gyvenimo arba klausia savo beveik 20 tūkst. „draugų“ nuomonės, ar verta pirkti bilietą į koncertą, specialistas pažymėjo, kad tarp tokių nuotraukų ir tekstų autentiškumo kyla konfliktas.
Autentiškumo sąvoką jis paaiškino kaip didžiosios dalies socialinių tinklų vartotojų įrašų ir publikacijų nuoširdumą, kai žmogus tarp draugų jaučiasi saugioje aplinkoje ir šiek tiek daugiau atsiveria. M. Lapinsko nuomone, politikai paneria į šitą dalyką norėdami sekti žanro taisyklėms, galbūt jiems kažkas ir pataria – būk autentiškas.
„Bet per tą „būk autentiškas“ tekstai ne visada atitinka nuotraukas. Jeigu viename įraše kalbi: Štai išauginau agurkus ar kumelė atsivedė kumeliuką“, o kitame rašai: „Ministerijos strategijos planavimo posėdyje aptarėme bendradarbiavimo koncepcijas ir plėtros galimybes“, tada ir kyla konfliktas ir tas antras biurokratinis įrašas visiškai „užmuša“ pirmąjį. Tada ir supranti, kad visas tas autentiškumas yra tik žaidimas“, – naujienų portalui Balsas.lt paaiškino pašnekovas.
Rinkodaros eksperto nuomone, biurokratiniai pranešimai socialiniame tinkle yra „tas degutas, kuris gadina stiklainį“. „Jeigu perskaitai bent vieną biurokratinį pranešimą, pajunti, kad tas žmogus yra politikas. Socialiniame tinkle Vardenis Pavardenis pirmiausia turi būti žmogus, o paskui jau politikas. O pas mus tai yra politikas, kuris bando vaidinti žmogų“, – teigė M. Lapinskas.
Paklaustas, ar politikų aktyvumas socialiniame tinkle ir asmeninio gyvenimo detalių publikavimas gali reikšti bandymą parodyti, kad jie yra tokie patys žmonės kaip ir visi, pašnekovas akcentavo būtent „parodyti“.
„Man ar jums ar kitiems mano draugams, dirbantiems banke, jiems nereikia PARODYTI, kad jie yra normalūs žmonės. Kodėl pažiūrėjus bankininko, banko analitiko ar kokios firmos generalinio direktoriaus parašymus „Facebooke“, matome, kad jie neįrodinėja, jog yra žmonės? Mes iš jų parašymų suprantame, kad jie yra normalūs žmonės“, – svarstė jis. Pasak viešųjų ryšių specialisto, jei įrodinėji, kad esi žmogus, tai tarsi vagi, o kepurė dega.
Tačiau negi nėra tikimybės, kad politikai yra nuoširdūs, kai socialiniame tinkle dalijasi su draugais savo įspūdžiais? Štai neseniai A. Zuokas džiaugėsi, kad jo dukra baigė mokyklą, atrodytų, išdidumo dėl savo vaiko jausmas negali būti suvaidintas.
„A. Zuoko atvejis – tai kita medalio pusė. Jį galima priskirti prie tokių šoumenų kaip Žilvinas Grigaitis, kuriems yra šimtą kartų svarbiau pasirodyti, negu kažką padaryti. Taigi mero publikacijos „Facebook“ tinkle yra nuoširdūs dėmesio ištroškusio žmogaus parašymai. Ir jis tuo puikiai manipuliuoja ir atitinkamai, kaip ir Ž. Grigaitis, surenka tokios informacijos ištroškusią auditoriją“, – dėstė savo nuomonę rinkodaros ekspertas.
Stebint, kaip dažnai ir aktyviai politikai „Facebook“ tinkle atnaujina naujienas savo profilyje, kyla klausimas, o kada jie dirba ir aš iš tiesų politikai patys tą informaciją apie save publikuoja? M. Lapinsko manymu, yra tam tikri darbuotojai, kurie pildo politikų profilius, būtent dėl to jiems ir trūksta to minėto autentiškumo.
„Greičiausiai jiems (politikams – Balsas.lt) kažkas yra pasakęs „jeigu nori „Facebooke“ mobilizuoti savo pavardę, turi dažnai kažką parašyti“. Iš to, kad turi 5 tūkst. draugų, bet niekada nieko nerašai, naudos jokios. O kai rašai kiekvieną dieną, nesvarbu ką, atsiduri žmonėms „ant akių“, – paaiškino pašnekovas. M. Lapinskas tuoj pat vėl atsigręžė į privataus sektoriaus darbuotojų profilius socialiame tinkle „Facebook“ ir patikino, kad tikrai nežino nė vieno, kuris dirbtų banke, o gretimame kabinete sėdėtų sekretorė ir rašytų į jo „Facebook“ profilį.
Politikų socialinių tinklų įrašų vartotojai
Nors gana lengva perprasti tikrąją politikų svaičiojimų socialiniuose tinkluose prasmę, vis tiek atsiranda taip vadinamų „draugų“ ar „gerbėjų“, kurie spaudžia „Patinka„ ir noriai komentuoja, ką mano apie vieną ar kitą politiko įrašą. M. Lapinskas tikslingą tokių politikų “fanų„ auditoriją suskirstė į tris grupes. „Dalis žmonių renkasi linksmus žmones, kurie parašo kokių nors įdomių dalykų. Ypač tie, kuriems penkiolika metų, nori megzti kuo daugiau socialinių ryšių, ir kuo daugiau draugų jie turi, tuo smagiau, o jei tarp tų draugų dar yra ir įžymybių, tai visai gerai“, – tikino konsultacijų bendrovės vadovas.
Antroji politikų publikacijų socialiniuose tinkluose „vartotojų„ dalis – tam tikrų organizacijų, kurioms priklauso ir pats politikas, darbuotojai ar nariai. „Jeigu koks politikas parašo „Šiandien ministerijos strategijos aptarime...“, o kažkas paspaudžia „Patinka„, tai gali būti kad ir partijos nariai. Joks normalus žmogus prie tokio lygio pranešimų „Patinka“ nespaudžia“, – teigė jis.
Trečioji dalis – žmonės, norintys pasijusti svarbiais. Marketingo specialistas paaiškino: jei realiame gyvenime žmogus neturi galimybės paspausti rankos konkrečiam politikui, jis gali būti su juo draugas socialiniame tinkle ir spausti „Patinka" prie to politiko nuotraukų ar publikacijų. Tuomet draugai tai pamato ir žmogus pasijaučia, kad yra reikšmingas.
Tačiau specialistas pabrėžia, kad socialinių tinklų fenomenas balsavimui įtakos turi nedaug ir yra pervertinamas.
„Gal kažkiek prideda balsų, bet manau, kad gali būti labai aktyvus „Facebook“ tinkle, bet jis turi būti naudojamas su kitais kampanijos elementais. Vien aktyvumas socialiniuose tinkluose, vien muzikos ar savo laisvalaikio „dėjimas“, automatiškai balsų neprideda. Tuo labiau, jei kalbame apie reikšmingus politikus, kuriems balsų reikia daugiau negu socialiniuose tinkluose“, – sakė M. Lapinskas.
Marketingo ekspertas tikino: „Jei „Facebook“ savaime yra tikslas, tai jis pervertinamas. Jei tai priemonė veiksmas parodyti, tuomet galbūt, bet tam turi būti ir veiksmai, ne tik parašymai.“
