Justas: studijuodamas pasigedau mokslinės literatūros
„Mokslinės literatūros virtualioje Lietuvos aklųjų bibliotekoje (LAB) nedaug. Pirmame kurse bendrųjų dalykų literatūros, pavyzdžiui, filosofijos, teisės buvo galima rasti, jos pravertė, tačiau kitos studijoms reikalingos literatūros pasigedau. Dažniausiai informacijos ieškojau internete“, – sako Justas Pažarauskas, Lietuvos golbolo rinktinės, 2016 m. vasaros parolimpinėse žaidynėse iškovojusios aukso medalius, narys.
Prieš kelerius metus baigęs studijas Vilniaus kolegijoje ir įgijęs įstaigų administratoriaus specialybę, jaunas vyras dirba LAB Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centre, tad tikrai žino, ką galima šioje bibliotekoje rasti ir ko joje trūksta.
Pasak Justo, naudotis garsiniais leidiniais būtų daug patogiau, bet visų knygų, kiek yra, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto bibliotekoje, neįgarsinsi, todėl garsinamos tos, kurios domina gausesnį skaitytojų būrį. Tačiau skaityti mėgstantis vyras priduria, kad dabar vis tiek daug geriau negu tada, kai dar neveikė virtualiosios bibliotekos sistema ELVIS. Tai elektroninių leidinių valdymo sistema, kurią LAB sukūrė prieš 6-erius metus, įgyvendindama ES struktūrinių fondų finansuotą projektą „Virtuali aklųjų biblioteka“
Joje saugomi visi LAB išleisti skaitmeninio formato leidiniai, skirti negalią arba sutrikimų turintiems žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto.
„ELVIS labai geras dalykas. Galiu prisėsti prie kompiuterio tada, kai turiu laisvo laiko, susirasti knygą, parsisiųsti ir klausytis. Niekur nereikia važiuoti. Seniau, kai jos nebuvo, tekdavo specialiai važiuoti į biblioteką pasiimti į garso juostą, vėliau – į CD įrašytų garsinių knygų, o paskui važiuoti jas grąžinti. Aš visuomet labiau mėgau klausytis audio knygų, o ne skaityti parašytas Brailio raštu, todėl kai pradėjo veikti ELVIS ir nereikia specialiai važiuoti, labai dažnai naudojuosi elektroninės bibliotekos paslaugomis“, – pasakoja Justas.
Pasak jo, prisijungti prie virtualios bibliotekos ir ja naudotis nesudėtinga. Jis naudojasi pačiu paprasčiausiu būdu – slapyvardis ir slaptažodis, tačiau prisijungti galima ir naudojantis e. parašu ar e. bankininkystės priemonėmis, tad kiekvienas gali pasirinkti, kaip jam patogiau, sako Justas ir priduria: „Džiaugiuosi, kad joje netrukus atsiras daugiau mokslinės literatūros“.
DAISY – skaitmeninė knyga, kurią galima konspektuoti
LAB direktorės dr. Rasos Januševičienės teigimu, bibliotekai, kuri yra didžiausia šalyje garsinių leidinių leidėja, ELVIS buvo didelis žingsnis į priekį, ir jos vartotojų sparčiai daugėja – jų jau beveik tiek pat, kiek įprastos bibliotekos lankytojų.
„Į šią sistemą – virtualią aklųjų biblioteką patenka visi šiuo metu išleidžiami leidiniai, taip pat į ją keliami ir suskaitmeninti seniau kitose laikmenose išleisti leidiniai, kuriuos mūsų skaitytojams patogu pasiekti bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad įgyvendindami tą patį projektą ir sukūrę virtualią biblioteką pradėjome leisti ir talpinti joje naujo skaitmeninio DAISY (angl. Digital Accessible Information System) formato leidinius. Tai – daugiafunkcinis formatas, kuriuo išleisti leidiniai paremti tekstinių ir garsinių failų sąsaja, kurios dėka leidinyje regos negalią turintis žmogus gali ieškoti reikiamos informacijos panašiai, kaip tai daro regintysis – naudodamasis turiniu greitai ir lengvai susirasti reikalingą puslapį, teksto vietą, be to, galima vykdyti paiešką pagal žodį ir pan.“, – pasakoja ji.
Šių leidinių galima klausytis specialiu DAISY grotuvu arba specializuota kompiuterine programine įranga. Jų privalumas – garsas susietas su vaizdu, todėl virtualus leidinys atstoja tikrą fizinį leidinį: jame galima naršyti, pasirinkti norimus puslapius, ką nors pasižymėti, rašyti pastabas – visai taip pat, kaip įprastoje knygoje pieštuku pasižymite jums aktualias vietas, priduria LAB direktorės pavaduotojas plėtrai Darius Tamošiūnas: „Pavyzdžiui, istorijos vadovėlyje norite pasižymėti tam tikras datas. Klausyti įrašytą knygą tektų 5-7 valandas, todėl tokiame faile jų ieškoti labai nepatogu, o DAISY formato leidinyje galime greitai susirasti atitinkamas vietas ir jas pasižymėti. Taip pat galima pasidaryti savo konspektą, kurį prireikus vėl galima panaudoti – iš naujo perklausyti atrinktą ir pažymėtą informaciją“.
Būtent tokie leidiniai reikalingi besimokantiems, ir jų virtualioje bibliotekoje labai trūksta. Pasak pašnekovų, jie stengiasi atrinkti ir išleisti tuos leidinius, kurie reikalingi įvairių specialybių studentams, sudarantiems bene gausiausią potencialių ELVIS vartotojų grupę, tačiau DAISY formato knygų leidyba ypač sudėtinga, ir LAB savo jėgomis per metus gali išleisti vos 5 tokius leidinius. Kitų vartotojų poreikiai kol kas tenkinami taip: kai studentas kreipiasi į biblioteką, jos darbuotojai teikia individualias paslaugas – paprasčiausiai įgarsina, Brailio raštu atspausdina tekstą ar kitu būdu parengia studentui medžiagą, kurios reikia, pavyzdžiui, seminarui. Tačiau tai pagalba vienam žmogui, o bibliotekos darbuotojai norėtų parengti daugiau tokios literatūros, kuri būtų naudinga daugeliui besimokančiųjų ir virtualioje ar įprastoje bibliotekoje prieinama kiekvienam, kuriam jos reikia.
Literatūra besimokantiems – jau greitai
Lietuvos studentų sąjungos duomenimis, 2012–2013 m. šalies aukštosiose mokyklose studijavo 834 asmenys, turintys specialiųjų poreikių, ir tik 13 proc. iš jų – 108 regos neįgalieji, o Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, kuri vienija apie 7 tūkst. regos negalią turinčių asmenų, duomenimis, 2014 m. tik 11 proc. jos narių turėjo aukštąjį išsilavinimą. Tikėtina, kad viena iš priežasčių – nepakankamas mokymuisi reikalingos informacijos prieinamumas, nes jų poreikius iki šiol buvo labai sunku patenkinti.
Būtent dėl to LAB kartu su partneriais – švietimo ir kultūros įstaigomis – inicijuoja e. paslaugų sukūrimo žmonėms, turintiems skaitymo sutrikimų, projektą „MOBILaIT: Mokymosi galimybių atvėrimas žmonėms su skaitymo sutrikimais per Lietuvos bibliotekų tinklą“, kuriam įgyvendinti numato panaudoti ES fondų investicijas.
„Mūsų fonduose šiuo metu yra beveik 11 tūkst. garsinių leidinių, bet iš jų tik 2 proc. – mokymuisi skirta literatūra ir informacija. Tai labai mažai. Šalies aukštosios mokyklos, bibliotekos taip pat turi vartotojų, turinčių regos ar kitą negalią, dėl kurios jie negali skaityti įprasto formato leidinių, ir ieško galimybių pritaikyti studijoms reikalingą literatūrą jų poreikiams. Savo fonduose jos turi daug leidinių, kuriuos reikėtų suskaitmeninti ir pritaikyti negalią turintiems žmonėms, tad bendro mūsų projekto tikslas – suskaitmeninti ir pritaikyti kuo daugiau mokymuisi ir studijoms reikalingos literatūros ir patalpinti ją į mūsų ELVIS sistemą, kad visi, kam ji reikalinga, galėtų naudotis ja „vieno langelio“ principu“, – pasakoja šio projekto vadovas D. Tamošiūnas.
Šiuo metu kaip tik rengiama paraiška, ir jei pagal priemonę „Kultūros turinio skaitmeninimas ir sklaida“ bus skirtas ES finansavimas, LAB tikisi per 2,5 metų kartu su partneriais – VU Kauno fakultetu, kuris prisidės pritaikant iliustracijas, diagramas ir kitus vaizdinius elementus, VU Matematikos ir informatikos institutu, sukūrusi lietuvių kalba šnekantį balso sintezatorių „Liepa“, Mykolo Romerio universitetu ir kitais – suskaitmeninti ir DAISY formatu pateikti skaitytojams 100 leidinių, kurių reikia studentams. Tai, anot D. Tamošiūno, gerokai pagerins studijoms reikalingos literatūros prieinamumą. Įgyvendinant projektą taip pat ketinama išleisti 400 savišvietos leidinių, skirtų skaityti su balso sintezavimo įranga ir 100 savišvietai skirtų leidinių garsiniu formatu.
Kita darbo dalis – ELVIS modernizavimas ir pritaikymas naujiems poreikiams. Pasak D. Tamošiūno, svarbu patobulinti galimybę klausyti garsines knygas „online“ režimu ir navigaciją, kad reikiamą informaciją vartotojai galėtų susirasti patogiau, o pati virtuali biblioteka bus padalinta į du skyrius – mokslinės ir grožinės literatūros. Kaip ir iki šiol, vartotojai galės prisijungti ir su savo slaptažodžiu, ir naudodamiesi e. bankininkystės priemonėmis ar e. parašu. Tiesa, pirmiausia jie turi užsiregistruoti ir pateikti asmens tapatybę bei negalią patvirtinančius dokumentus. Tai galima padaryti ir nuotoliniu būdu. Šie duomenys reikalingi siekiant tinkamai įgyvendinti LR autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, kuriame numatytas negalią turinčių žmonių informacinis aprūpinimas, nuostatas.
Kita būsimų darbų dalis – modernizuoti sistemos administravimą, kad projekto partneriai galėtų į virtualią biblioteką įkelti suskaitmenintą, savišvietai ir studijoms pritaikytą literatūrą.
Pašnekovai tikisi, kad ir vėliau kartu su partneriais galės nuolat papildyti biblioteką leidiniais, skirtais žmonėms, kurie negali skaityti įprasto spausdinto teksto. „Kuo daugiau tokios literatūros bus mūsų fonduose, tuo daugiau galimybių studijuoti ir įgyti išsilavinimą turės regos sutrikimų turintys žmonės. Todėl norime, kad visos šalies bibliotekos, visi universitetai taptų mūsų partneriais, o jų skaitytojai naudotųsi mūsų virtualia biblioteka kaip vieninga informacine struktūra, kur „vieno langelio“ principu gali gauti jiems reikalingą informaciją“, – sako D. Tamošiūnas.