Užsienio verslininkai užginčijo Simono Freakley pateiktą kreditorių sąrašą ir prašo teismo kreiptis dėl išaiškinimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Banko „Snoras“ užsienio indėlininkai antradienį Lietuvos apeliaciniam teismui įteikė skundą, kuriuo ginčija anksčiau patvirtintą daugiau kaip 4 milijardų litų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreditorinį reikalavimą ir teigia kreditorių sąraše pasigedę virš 10 proc. „Snore“ laikytų lėšų. Besikreipiančių užsienio indėlininkų grupės manymu, bankroto administratorius savavališkai nuo daugelio jų reikalavimų nurėžė po 345 280 litų.
„Negana to, kad užsienio indėlininkai dėl kelių biurokratinių kliūčių iki šiol nesugeba atgauti savo draudžiamųjų išmokų, jie susidūrė su dar vienu neįsivaizduojamu akibrokštu – reikalavimas buvo sumažintas neatgauta draudžiamąja išmoka. Paradoksas, kad mūsų teisinė sistema sudaro galimybes tvirtinti reikalavimą netyrus jį pagrindžiančių įrodymų“, – sako advokatas Viačeslavas Pavlovas, užsienio indėlininkus atstovaujančios advokatų kontoros „Pavlov ir partneriai“ vadovaujantis partneris.
Užsienio indėlininkai nuogąstauja, kad jų pinigai buvo nepagrįstai priskirti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreditoriniam reikalavimui, nors tą įstatymai leidžia daryti tik išmokėjus draudimo išmoką. Teisininkų nuomone, tokia situacija blaiviu protu yra nesuvokiama ir itin neigiamai veikia mūsų šalies prestižą užsienio investuotojų akyse.
Bankroto procese užsienio indėlininkai nėra linkę susitaikyti su pasyvaus stebėtojo role ir imasi aktyvių savo interesų gynybos priemonių. Paduodama skundą dėl nutarties, užsienio indėlininkų grupė nesutinka tiek su valstybinės įmonės reikalavimo dydžiu, tiek su jos priskyrimu antrajai kreditorių eilei. Indėlių apsaugą numatanti ES direktyva aiškiai sako, jog indėlininko reikalavimą perėmusi valstybės įmonė negali įgyti daugiau teisių nei turėjo indėlininkas. Savo ruožtu, Bankų įstatymas šią nuostatą ignoruoja suteikdamas valstybės įmonei prioritetinio kreditoriaus teises.
„Į šiuo metu besirutuliojančius įvykius reikia žiūrėti labai rimtai, nes jau dabar dėl esamo teisinio reguliavimo kenčia sąžiningi Lietuvos ir užsienio indėlininkai, o bankroto bylos pirmasis etapas kelia pagrįstų abejonių dėl jo teisingumo. Jeigu užsienio verslininkams už akių nurašomos šimtatūkstantinės sumos, o jų teisėti reikalavimai nustumiami į eilės galą, tikimės, jog teisybę atstatyti padės ES teisėtvarka. Atsižvelgiant į tai, su skundu pateikėme prašymą teismui kreiptis į ES Teisingumo Teismą, kad šis išaiškintų, ar Bankų įstatymas neprieštarauja indėlininkų apsaugą garantuojančiai ES direktyvai“, – dėsto advokatas Viačeslavas Pavlovas.
Praėjusią savaitę ketvirtosios eilės kreditoriais pripažinti užsienio verslininkai jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu stabdyti banko bankroto procesą ir bylinėjimąsi perkelti į Konstitucinį Teismą. Teisininkai mano, kad susidariusi situacija iš esmės prieštarauja konstituciniams proporcingumo ir teisinės valstybės principams, taip pat nevykdomos Konstitucijoje įtvirtintos valstybės pareigos.
