Lietuvos Seimas virsta tikra gladiatorių arena. Pirmoji gladiatore, kurią liūtams sudraskyti atidavė vyrai, apsiskelbė garbaus amžiaus profsąjungų veikėja ir Seimo narė vienu metu Aldona Balsienė. Atseit jos darbas „Solidarume“ tebuvo tik menkas nesusipratimas, o ant jos jau liūtai siundomi.
Tačiau Seime ne ji buvo sudraskyta, o prezidento patarėja Toma Birmontienė, kuri netapo Konstitucinio Teismo teisėja dėl prieš 16 metų parašytos disertacijos. Disertacija, nesiginčysiu, svarbus dalykas, bet jei jau taip, tai tuomet reikėtų pažvelgti ir į dabartinių teisėjų disertacijas bei diplominius darbus. Manau, pamatytume labai įdomių dalykų. Tad ne disertacija buvo priežastis, o noras atkeršyti V. Adamkui.
Tik šis sprendimas puikiai atskleidžia dabartinio Seimo darbo ypatumus. Štai save su gladiatore lyginančios Balsienės ir kito plentų ir autostradų gladiatoriaus, ūkininkų vado Jono Ramono parlamentarai nesugebėjo išmesti iš Seimo, o su Birmontiene susidorojo puikiausiai.
Seime tvyro kraujo troškimas, - toks susidaro įspūdis žvelgiant į mažesnius tautos išrinktųjų karus. Štai Salamakinas šakėmis pabaksoja Monkevičių, jog šis kalba viso Etikos ir procedūrų komiteto vardu, nors tam neturi teisės. O Pabedinskas bando užmesti tinklą ant to paties Salamakino, šnibždėdamas, jog KGB rezervistų sąrašus, kurie buvo riboto naudojimo, grąžino visi komisijos nariai, tik vienas Salamakinas - ne. Tad ar ne jis ir paviešino šiuos sąrašus žiniasklaidai? Jei tai paaiškėtų, Salamakinui grėstų rimti nemalonumai.
Aišku, visų gladiatorių vadu – Spartaku – norėtų būti libdemas Mazuronis, kuris pritaria visiems kraujo ištroškusiems politikams. Prieš pusantrų metų dauguma politikai buvo susivieniję prieš R. Paksą, dabar pešasi tarpusavyje. Tai jam rodo „sistemos“ supuvimą ir neišvengiamą jos „galą“. Reikia sutikti – tokia pjautynių situacija tikrai palanki R. Pakso šalininkams, kurie, kaip R. Ačas, sugeba pasirodyti tyresni net už Motinos Teresos ašarą.
Beje, kovos vyksta ir socialdemokratų partijos viduje tarp sunkiasvorio statybininko, Lietuvos ąžuolo Brazausko bei mažučio, švietimo epochos filosofijos tyrinėtojo Genzelio – vienas kitą kaltina bolševizmu. O linksmiausia, kad įsikiša Juozas Olekas, kuris abu pavadina vaikais, žaidžiančiais smėlio dėžėje. Kiek pamenu, niekas iš socialdemokratų sau neleisdavo Brazausko vadinti vaikučiu. Ar tai reiškia, kad Olekas bandys ateiti į Brazausko vietą? Atrodo, kad jo planai rimti – tik ar jį į postą prileis senoji LDDP gvardija? Tačiau kuo socialdemokratai labiau partijos viduje pjausis dėl to, kas taps pirmininku, tuo mažiau laiko liks koalicijos tvirtinimui.
Kokias galima daryti išvadas – kol kas Lietuvos Seimas yra nedarbingas, nenuspėjamas, susiskaldęs, pasinėręs į smulkų kraujo troškimą. Aišku, žmonėms patinka, kad seimūnai tarpusavyje pjaunasi. Jei dar trūksta lietuviams duonos, tai žaidimų – iki soties. Seimas pateikia daugiau ir pigesnių pramogų nei išgarsėjusi „Siemens“ arena.
Reikia pastebėti, kad dabartinė valdančioji koalicija viduje net nebando susitarti todėl, jog žino, kad neturi rimtos alternatyvos. Jei ji subyra, kas ją gali pakeisti? „Vaivorykštės“ koalicija sunkiai įmanoma. Mažumos vyriausybės, remiamos konservatorių, nenorės socialdemokratai. Dabartinė vyriausybė pasmerkta valdžiai – ir tai žinodama, ji atleidžia vadeles. Pagąsdinti galima tik mažuosius koalicijos partnerius – socialliberalus (ar Prunskienės „valstiečius“). Juos galima pakeisti Pakso libdemais arba A. Zuoko liberalcentristais.
Tačiau tokie žaidimai yra pavojinga Lietuvos valstybei. Juk nesusikalbantis Parlamentas – puiki dirva svetimos šalies manipuliacijoms. Štai vis labiau ryškėja, kad Rusija stengiasi įtvirtinti savo įtaką Lietuvoje. O jei seimūnai nesusikalba, nerandama valios svarbiems sprendimams, tai ar nėra palanki situacija įgyvendinti savus projektus, kurie gal ir atitinka Rusijos interesus, bet nebūtinai Lietuvos.
O kokios išeitys? Kai kurie politikai ir politologai kalba apie priešlaikinius Seimo rinkimus. Tačiau ar mes esame tikri, kad tokiu atveju būsimas Seimas bus geresnis už dabartinį? Labai tikėtina, kad į jį pateks daugiau marginalų, jis bus dar labiau susiskaidęs ir sprendimai bus dar sunkiau priimami. Todėl reikia tikėtis, kad Seimas taps brandesnis. Tačiau kaip pagreitinti šį procesą?
