Miesto valdžia aiškina, kad sostinėje gyvenantys turi pakeisti įpročius ir automobilių išvis neturėti, neva tada nebus problemų ir sostinė taps žaliuoju miestu.
Plačiau – reportaže.
Visgi sostinėje yra toks parkavimo vietų deficitas, kad įsigyti nuosavą parkavimo vietą kainuoja kur kas brangiau už patį automobilį. O kai kuriose zonose parkavimo vieta gali kainuoti brangiau net ir už visus tris automobilius.
„Turbūt tarp 15–20 tūkstančių parkavimo vieta kainuoja, tai turbūt po poros metų kainuos 20–25, neatmesčiau ir 25–30 tūkstančių kainos“, – sako finansų ekspertas Mindaugas Busila.
M. Busila sako stebintis parkavimo vietų rinką ir prognozuoja, kad tik laiko klausimas, kada parkavimo vietos taps visišku deficitu sostinėje, o kainos pasieks neadekvačias aukštumas.
„Pamenu, Pašilaičiuose, parkavimo vieta kainuodavo apie 5 tūkstančius litų, dabar kainuoja 15 tūkstančių eurų labai panašioj vietoj. Tai centre tos kainos būdavo nuo 6 tūkstančių eurų, dabar pasikeitė iki 20 tūkstančių“, – nurodo M. Busila.
Vilnietis sako matantis, kaip vietos tirpsta, o savivaldybės sprendimai tik skatina tokią prarają.
„Tarkim, šiame projekte, gyvena apie 5 tūkstančiai gyventojų, o lauke, apėjus aplink visą kvartalą, yra apie 30 parkavimo vietų“, – tikina M. Busila.
Parkavimo vietų nuomos ir pardavimo verslas
Vystytojai kuria parkavimo vietų deficitą, kad būtų lengviau ir brangiau jas parduoti. Miesto valdžia ir šalies valdininkai jiems tai daryti padeda. O štai dėl tokio deficito drastiškai kyla kaina.
„Iš parkavimo vietų įrengimo, ką svarbu pasakyti, vystytojas labai retai kada uždirba. Ypač iš požeminio parkavimo vietų. Žmonės kartais nustemba, kad jos kainuoja 20, 30, 50 tūkstančių eurų, kaip tai gali būti. Bet tai yra šios parkavimo vietos sukūrimo kaštai“, – teigia nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.
Kaip puikų situacijos atspindį Mindaugas rodo aikštelę, esančią šalia prekybos centro „Panorama“. Ten automobilius parkuoja ir aplinkinių namų gyventojai, ir šalia esančių biurų darbuotojai. Visgi savivaldybė leido prekybos centrui plėstis ir netrukus šios reikalingos aikštelės nebeliks.
„Tai čia yra, koks šimtas, du šimtai automobilių, kurie parkuojasi, ir ši vieta gelbėja dabar aplinkinius ir gyventojus, ir ofisų darbuotojus, nes jie čia gali prisiparkuoti. O šią vietą planuojama panaikinti“, – sako M. Busila.
Kuo mažiau pasiūlos, tuo didesnė kaina: kadangi sostinėje nuosavą parkavimo vietą įsigyti vis sudėtingiau, tie, kurie jų turi, nustatinėja kokias nori kainas. Yra ir kitaip gudraujančių: štai sostinės Naujamiesčio rajone esančio daugiabučio gyventojas susipirko parkavimo vietas iš kaimynų ir dabar jas kaimynams nuomoja. Kaimynai pasakoja, kad žmonėms nelieka kito pasirinkimo, kaip tik sutikti su siūloma kaina.
„Aš gal irgi taip daryčiau, jeigu turėčiau resursų pakankamai. Nes visai geras biznis. Plius aplink vis tiek nuolat kuriasi nauji namai, tai tikrai tos vietos paklausios“, – pasakoja vilnietė Julija.
2005 metais Aplinkos ministerija buvo nustačiusi, kad statant daugiabučius, 35–45 metrams gyvenamojo ploto turi priklausyti 1 parkavimo vieta. Didesniam butui tokiu atveju priklausydavo 1,5 ar net 2 parkavimo vietos. Vėliau privalomų įrengti parkavimo vietų skaičių valdininkai nuolat mažino, o galiausiai sprendimą patikėjo savivaldybėms.
„Ministerija nustato normas visai Lietuvai, visoms teritorijoms, visiems atvejams, dėl to parkavimo klausimas nėra vieningai nustatytas. Yra palikta savivaldybių kompetencijai“, – teigia aplinkos viceministrė Daiva Matusevičė.
Vilniečiai – visur be automobilių
O štai Vilniaus savivaldybės valdininkai aiškina, kad vilniečiams automobilių išvis nereikia, visi turėtų vaikščioti pėsčiomis, važinėti dviračiais arba viešuoju transportu.
„Mes visi turim keisti įpročius. Tai kam senamiestyje gyvenant reikalingas automobilis, jeigu visur galima nueiti ir nuvažiuoti? Čia yra mūsų įpročiai“, – komentuoja savivaldybės atstovė Laura Kairienė.
Nusprendė, kad gyventojams nereikia tų automobilių ir, Vilniaus savivaldybės tarybai pritarus, tvarką pakeitė.
„Bene dešimtmetį yra parengtas tarybos sprendimas, kuriuo pagal gyventojų gyvenamąsias teritorijas, pagal jų intensyvumą buvo nustatyti koeficientai“, – prideda L. Kairienė.
Ir tokia tvarka tapo labai palanki vystytojams, kuriems nebereikia įrenginėti brangių parkavimo aikštelių – vietoj to pristato daugiau kvadratinių metrų ploto, kuriuos brangiai parduoda. Kai kuriose Vilniaus zonose nuspręsta, kad vienam butui užtenka 1 vietos, tačiau daug dažniau tas privalomasis koeficientas yra mažesnis – miesto centre viena parkavimo vieta gali būti skiriama keturiems butams.
„Turime keisti savo įpročius. O įpročiai keičiasi, kai mes patys susitariam. Tai miestas susitarė, kad bus zonų, kur galima atvykti ir viešuoju transportu, ir pėsčiomis, ir gal nebūtinai turėti automobilį“, – tikina L. Kairienė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio viršuje.
