RVUL skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas teigia, kad elektros traumų atvejai nėra dažnai pasitaikantys.
Elektros traumos, anot pašnekovo, yra skirstomos į tris grupes: buitinės – žemos įtampos, aukštos įtampos, kurios yra susijusios su darbu ar neatsargia veikla ir žaibo sukeltos traumos.
Žemos įtampos elektros traumos
P. Uksas teigia, kad nors buitinės elektros traumos nėra dažnos, tačiau, visgi, jų pasitaiko. Žemo įtampos elektros traumos yra patiriamos esant 200-360W elektros energijai:
„Tokios traumos nėra pavojingos gyvybei, jeigu jos metu nėra sukuriamas elektros lankas. Elektros lanko traumos yra pavojingos gyvybei, nes jos vyksta ilgesnį laiką ir trunka tol, kol kažkas išjungia elektros įtampą arba patraukia asmenį nuo sukurto elektros lauko.
Elementariausias pavyzdys ir pavojingiausia būklė yra tada, kai vaikas į rozetę įkiša virbalus. Tai reiškia, kad yra ir įėjimo, ir išėjimo taškas, elektros įtampą patiria abi rankos. Tokiu atveju susidaro elektros laukas. Jeigu šis veiksmas atliekamas viena ranka, tuomet elektros laukas nesusidaro ir viskas trunka iki sekundės dalių laiko, tokia trauma nesukelia žymesnių sveikatos nusiskundimų.“
Patyrus elektros lanko traumą, gali atsirasti ritmo sutrikimas, lokalus nudegimas. Anot specialisto, tokios traumos yra be galo pavojingos vaikams arba vyresnio amžiaus pacientams.
Vaikams pavojus kyla dėl to, kad jie yra mažos kūno masės ir turi mažą paviršiaus plotą. Vaikui patyrus nudegimą, jis būna kur kas rimtesnis nei suaugusiam žmogui. Pavyzdžiui, suaugęs žmogus gali nudegti tik plaštaką, o vaikas – visą ranką. Vyresni žmonės turi didesnę riziką patirti pavojų dėl gretutinių ligų.
Pasiteiravus, ar patyrus žemos įtampos elektros nutrenkimą gali atsirasti dar kokie simptomai, P. Uksas teigia, kad esant žemos įtampos traumai, vėlyvi simptomai nepasirodo.
„Jeigu įvyko ritmo sutrikimas, reikia situaciją spręsti čia pat dabar. Jeigu neįvyko, jis neatsiras rytoj ar poryt. Na, o jeigu atsiras, tuomet jis nebus susijęs konkrečiai su traumos mechanizmu. Tačiau galime turėti kitus simptomus, ne vien ritmo sutrikimus. Galima patirti ir nudegimai, ir smūgio banga.
Žinoma, buitinės elektros traumos nesukelia didelės smūgio bangos jėgos, tačiau gali būti patirtas tiesioginis traumos mechanizmas: žmogus nukrito, susižeidė, užsigavo, kažką susilaužė. Kitas dalykas, gali atsirasti įvairūs nutirpimai, dilgčiojimai pažeistoje srityje, raumens susitraukimai, kurie panašūs į spazmus, mėšlungį. Tuomet atsiranda ir kitos raumens būklės – plyšimai, susiję su intensyviais traukuliais, raumens susitraukimais“, – paaiškina pašnekovas.
Be to, buitinės elektros traumos metu susidūrus su nudegimu, paprastai jo poveikis nepasirodo per pirmąsias minutes. Nudegimų gylis išaiškėja per dvi, tris dienas, po kurių galima tinkamai įvertinti situaciją:
„Jei tai yra elektros traumos sukeltas nudegimas, pavyzdžiui, piršte, kuomet pacientas prisilietė prie atvirų laidų, paprastai nudegimas bus gilus, su giliu audinių sluoksnių pažeidimu.“
Aukštos įtampos elektros traumos
Aukštos įtampos elektros traumos – be galo pavojingos žmogaus gyvybei. Patyrę tokio pobūdžio traumą, pacientai papuola į gydymo įstaigą, kurioje yra gydomi bei stebimi dėl vėlyvesnių komplikacijų ir galimų ritmo sutrikimų.
„Aukštos įtampos elektros traumos yra gerokai pavojingesnės nei žaibo traumos. Paprastai ji sukelia skilvelių virpėjimą, dėl kurio sustoja širdis. Sustojus širdžiai sutrinka sąmonės ir kvėpavimo veikla. Visgi, šiuo atveju ypatingas dėmesys yra skiriamas aplinkos saugumui, kodėl įvyko trauma ir kokiu pagrindu.
Dažnu atveju šios traumos pasitaiko vagystės atvejais, kuomet iš elektros pastočių yra bandoma pasisavinti brangiųjų metalų laidus. Žinoma, pastaraisiais metais tokių atvejų mažėja, tačiau anksčiau jų iš tiesų būdavo daugiau.
Elektros pastotėse yra aukšta elektros įtampa, todėl patyrus traumą, dažnai ji būna mirtina. Be to, patyrus aukštos įtampos elektros traumą patiriamas didesnis ir gilesnis nudegimo plotas, kadangi elektros smūgio bangos jėga yra gerokai stipresnė.
Viskas priklauso nuo to, kokia įtampa eina per elektros laidus. Žinome tai, kad aukštos elektros įtampa neturi savo ribos, tačiau ji prasideda nuo 400-800W, tad įsivaizduokite, kokia tai gali būti jėga“, – įspėja vyras.
Nudegimų rimtumas priklauso nuo to, kokio galingumo buvo patirta elektros trauma, kiek laiko ji truko ir koks plotas buvo pažeistas.
„Jei apie nudegimą kalbame kaip atskirą vienetą, komplikacijos traumą, tai kuo didesnis nudegimas, jo plotas ir gylis, tuo didesnis yra mirtingumas. Jei kalbame apie paviršiaus nudegimus, tai pirmo laipsnio nudegimai net nėra skaičiuojami į bendrą paviršiaus plotą. II A laipsnio nudegimas garantuoja geresnę prognozę, II B – blogesnę, o III laipsnio nudegimas – labai blogą prognozę“, – priduria jis.
Žaibo sukelta elektros trauma
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas teigia, kad žaibas – autentiška elektros trauma:
„Ji yra beproto galinga, bet trunka ypatingai trumpą laiką, vos kelias nanomilisekundes. Žaibo nutrenkimo metu niekada nesusidarys joks elektros lankas, nes tai yra vienkartinė momentinė iškrova, neturinti elektros tekėjimo.
Tačiau yra fizika. Žaibo išlydis yra tiesioginė srovė, einanti iš vieno taško į kitą, kintamoji – esant banguojančiai elektros grandinei, kintančiai srovei. Tokiu atveju gali susidaryti elektros lankas ir gerokai ilgesnis srovės poveikis kūnui, kuris liečiasi prie šios srovės. Visgi, esant žaibo elektros traumai, ji trunka neilgai ir greitai baigiasi.“
Pašnekovas aiškina, kad žaibo traumos nesukelia skilvelių virpėjimo. Žaibas sukelia staigų kvėpavimo centro slopinimą, todėl, jeigu žmogų ištinka mirtis, priežastis būna kvėpavimo sustojimas, po kurio sustoja ir širdis.
„Esant traumoms, kurios yra susijusios su žaibu dėl sąmonės ir kvėpavimo sutrikimo, rekomenduojama nukentėjusįjį gaivinti gerokai ilgiau nei standartinį pacientą, kadangi tikimybė atkurti kraujotaką yra didesnė ir išeitys yra geresnės nei mirštant nuo trauminių aplinkybių.
Pavyzdžiui, žmogus, kuris miršta nuo skilvelių virpėjimo esant miokardo infarktui, jau turi krūvą ligų, kurios tai sukėlė. Tai yra tarsi pasekmė tam tikros būklės. Žaibo išlydis ir jo sukeltas širdies sustojimas yra traukimės kilmės, kuris neturi tokios stiprios mechaninės jėgos kaip eismo įvykis.
Tokie gaivinimai yra gerokai efektyvesni, tad būtų labai gerai, kad kažkas pamatytų kaip įvyko žaibo trauma ir pradėtų daryti gaivinimą žmogui“, – paaiškina P. Uksas.
Žaibo traumos retai kada sukelia rimtus kūno nudegimus. Paprastai žaibuoja lyjant lietui, todėl būdamas sušlapęs nuo lietaus žmogus patiria žaibo srovę, kuri nueina paviršiumi, per viršutinius drabužius.
Nors nudegimų nebūna, tačiau žmogus patiria didelę žaibo smūgio jėgą, kuri atsiranda dėl staigiai išsiplečiančio oro, esančio aplink žmogų:
„Tada turime tokį kaip bombos sprogimą be terminio poveikio. Dėl oro išsiplėtimo gali nuplyšti žmogaus rūbai, lūžti kaulai. Banga jį gali nublokšti kelis metrus, nes turime buką jėgą. Yra krūva mechanizmų, kuriuos gali sukelti žaibas.
Tiesioginis smūgis į pagrindą galima nutrenkti kelis žmones vienu metu. Esame jau turėję pavyzdžių, kuomet trenkęs žaibas į futbolo aikštę nutrenkė visą komandą. Žaibas yra autentiškas reiškinys, turintis visai kitokį poveikį, nepaisant fakto, kad jo jėga yra labai didelė.“
Kaip padėti elektros nukrėstam žmogui?
Pasiteiravus, kaip šalia esantis asmuo galėtų padėti elektros traumą patyrusiam žmogui ir ar tiesa, kad laikas yra svarbiausias aspektas, Paulius Uksas teigia, kad svarbiausias ir pirmiausias dalykas, kurį turėtų padaryti šalia esantis žmogus yra saugios aplinkos užtikrinimas asmenims, kurie skuba gelbėti nukentėjusį.
„Kaip bebūtų gaila, esant nesaugiai aplinkai galime turėti ne vieną, o kelis nukentėjusius. Jeigu pastebėjote, kad namuose vaikas ar kitas asmuo į elektros įtampą kažką įkišo ir susidarė elektros lankas, prilietus nuoga ranka nukentėjusį, lygiai taip pat elektros poveikį patirsite ir jūs, jeigu elektra ir toliau teka.
Tokio žmogaus liesti atvira ranka jokiais būdais negalima, kol nėra tinkamai atjungta elektros srovė. Įprastai tokiais atvejais patys saugikliai išmuša elektros tiekimą ir žmogus nukrenta“, – perspėja RVUL skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas.
Jeigu asmuo patyrė elektros traumą prisilietus prie atvirų laidų ar į elektros lizdą ką nors įkišo ir nukrito, tekančios elektros įtampos nebėra, tuomet reikia kuo skubiau informuoti greitąją medicinos pagalbą, nes greičiausiai, šalia esantis asmuo negalės užtikrinti profesionalios pagalbos.
„Tokiu atveju kviečiame profesionalią pagalbą ir įvertinti nukentėjusio sąmonę, kvėpavimą. Jeigu jo nėra – reikia pradėti skubius gaivinimo veiksmus, o jeigu yra – kviesti medikus. Jeigu nieko rimto nenutiko, tačiau pastebėjote lokalų pažeidimą, galite pasirodyti specialistams, gydytojams, kur galėsite sulaukti pagalbos“, – pataria pašnekovas.
