Paspirtukininkai visiškai nesisaugo – važinėja be šalmų, ant vieno paspirtuko lipa dviese. O nesuvaldę paspirtuko atsiduria skubos pagalbos skyriuose su susilaužytais žandikauliais ar nosimis.
Šiaulių rajono, Šiupylių kaimo gyventojas gyventojas Aleksas pėdą ir čiurną susižeidė šeštadienį vakare, namuose. Vyras paslydo šiltnamyje laistydamas augalus: „Nuėjau perjungti į kitą šiltnamį, koja slydo, užsikabinau už tos, buitinė trauma, ir kritau ant nugaros, ir ta koja buvo į tą pusę atsisukusi."
Vyras džiaugiasi, kad dar paeina, tačiau gydytojai paaiškina Aleksui, kad blogiausia dar priešaky, gali prireikti ir operacijos. Tokių pacientų kaip Aleksas po savaitgalio netrūksta:
„Tiesiog kalneliu ėjau žvyruotu, norėjau vis greičiau nueiti ir slystelėjau, į ranką atsirėmiau. Yra stipinkaulių ir alkūnkaulio lūžiai, ir dabar reikės su varžteliais veržti.“
„Palijo, slysta ant pievų, buitinės traumos dažniausiai. Pacientų paguldyta 20, tai kaip ir paskutinėmis savaitėmis ir dienomis to nebuvo. Gražus oras, šiluma, žmonės poilsiauja, dirba buitinius darbus“, – kalba Šiaulių ligoninės Ortopedijos – traumatologijos centro vadovas Alfonsas Šapalas.
Daugiau darbo po savaitgalio turi ne tik Šiaulių medikai.
„Nuo penktadienio ir pirmadienio ryto, turėjome 400-us traumų patyrusių pacientų, tai yra daug. Vien tik per šeštadienį 150. Tai krūvis galima sakyti yra išaugęs dvigubai, deja, bet nesitikiu lengvesnio laikotarpio vasaros laikotarpio“, – tvirtina Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas.
Traumos pačios įvairiausios: pjautinės žaizdos, sausgyslių, nervų, kraujagyslių pažeidimai, lūžo rankų, dilbio kaulai, netrūksta ir čiurnų, pėdų, kelių traumų.
„Namų ruošos darbai, buitiniai darbai, žoliapjovės, benzo pjūklai, kampiniai šlifuokliai ir panašiai“, – sako P. Uksas.
Skubios pagalbos gydytojai pasakoja, kad jų skyriuose pilna elektrinių paspirtukų vairuotojų.
„Jie visi būna be apsaugos priemonių, visi iki vieno. Su šalmu, kad atvyktų ypatingai reta“, – kalba P. Uksas.
Neretai tėvai mėgsta ant paspirtuko vežtis savo vaiką.
„Tokių turime variantų, kai tėvai važiuoja ne vieni, vežasi vaiką. Ir tiesus smūgis vaikui į veidą tenka. Veido kaulų sužalojimai pakankamai rimti. Minkštųjų audinių sužalojimai, veido minkštųjų audinių žaizdos. Ne tik žandikaulių lūžimai, bet ir nosies kaulų, „skruostakaulio“, viso viduriniojo veido, taip pat ir kaktikaulių lūžimai“, – teigia Vilniaus universiteto Žalgirio Klinikos vadovas Linas Zaleckas.
Medikai aiškinai, kad važiuojant elektriniu paspirtuku susižaloti daug lengviau nei dviračiu.
„Dviračio ratas 50-ies centimetrų diametrų, patekęs į penkių centimetrų duobutę, nelabai kas nukentėtų, paspirtuko ratas yra gerokai mažesnis, patekęs į tą pačią duobutę iš esmės jau sąlygoja kritimą, vertimąsi per galvą“, – aiškina L. Zaleckas.
Gatvėmis skraidantys paspirtukininkai dažnai ant transporto priemonės lipa girti.
„Paspirtukai dažnai atvyksta žmonės naktį, vyksta namo iš pasilinksminimo vietos, tai dažnai tos traumos būna susijusios su vienokių ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų vartojimu. Be girtų savaitgalio Vilniuje aš neįsivaizduoju, jų yra daug, jie atvyksta naktį, sudaro apskritai iki 50 procentų naktį atvykstančių pacientų“, – sako P. Uksas.
Medikai rekomenduoja elektriniais paspirtukais nevažiuoti didesniu nei 25-ių kilometrų per valandą greičių, visada dėvėti šalmą. Esą jei bent šių taisyklių būtų laikomasi, dalies skaudžių traumų būtų išvengta.
