Vilniuje vasario pradžioje susirinksiantys NATO šalių gynybos ministrai aptars svarbiausius Aljanso darbotvarkės klausimus - NATO transformaciją ir plėtrą, taikos užtikrinimą Afganistane ir Kosove.
Planuojama, kad vasario 7-8 dienomis vyksiantis susitikimas bus didžiausias kada nors Lietuvoje organizuotas NATO renginys.
Į susitikimą Vilniuje suvažiuos atstovai iš daugiau nei 40-ties šalių - be delegacijų iš NATO narių, jame bus atstovaujama Aljanso partnerėms, dalyvaujančioms tarptautinių pajėgų operacijose Kosove ir Afganistane, taip pat atvyks Ukrainos, Rusijos ir Afganistano, aukšto rango Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, Pasaulio banko, kitų įtakingų tarptautinių institucijų ir organizacijų pareigūnai.
Dalyvavimą renginyje jau patvirtino JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas). Į neformalų susitikimą yra pakviestas ir Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas. Rusai atsakymo dar nedavė, tačiau, Krašto apsaugos ministerijos atstovų teigimu, yra ženklų, kad jis gali būti teigiamas.
Tai būtų pirmas Rusijos gynybos ministro apsilankymas Lietuvoje nuo jos prisijungimo prie NATO 2004 metų pavasarį. Anksčiau Lietuvoje yra lankęsis jo pirmtakas Sergejus Ivanovas.
Planuojama, kad į susitikimą atvyks daugiau nei 50 delegacijų, iš viso jame bus apie tūkstantį dalyvių ir užsienio žurnalistų.
Susitikime bus diskutuojama globalaus saugumo klausimais, aptariama beveik visa NATO darbotvarkė - nuo strateginių iki praktinių klausimų. Bus sprendžiamos tiek Aljansui aktualios problemos - NATO transformacija, plėtra, pajėgumų kūrimas, tiek tariamasi visai tarptautinei bendruomenei svarbiais klausimais - taikos įvedimo ir ekonominės raidos užtikrinimo Afganistane ir Kosove, NATO bendradarbiavimo su kitomis partnerėmis.
Sustikimo rėmuose Vilniuje posėdžiaus iš NATO gynybos ministrų sudaryta Šiaurės Atlanto Taryba, taip pat NATO ir Ukrainos komisija, NATO ir Rusijos Taryba, NATO vadovaujamose taikos operacijose Kosove ir Afganistane dalyvaujančios šalys.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių atstovai renginio metu ketina iškelti klausimą dėl oro policijos misijos pratęsimo. Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę saugos iki 2011 metų. Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija būtų pratęsta iki 2018-ųjų.
Vilniuje tikimasi patvirtinti kibernetinio saugumo planą. Lietuvoje, anot KAM, yra išreikšta politinė valia prisidėti prie NATO kibernetinės gynybos centro Estijoje steigimo.
NATO ir Ukrainos komisijos susitikime tikimasi aktyvių diskusijų svarstant šios valstybės perspektyvas įsilieti į Aljansą. Po rudenį Ukrainoje vykusių pirmalaikių parlamento rinkimų pasikeitus šalies politinei krypčiai buvo imtasi aktyvių veiksmų siekiant integracijos į euroatlantines struktūras. Briuselį pasiekė prezidento Viktoro Juščenkos laiškas su prašymu leisti prisijungti prie Aljanso Narystės veiksmų plano. Lietuva remia tiek Ukrainos, tiek Gruzijos norą įsilieti į NATO.
Aptariant NATO bendradarbiavimo santykius su Rusija, kurie "yra labiau šalantys nei šylantys", KAM atstovų teigimu, didelio proveržio nesitikima.
Vilniuje 2005 metų pavasarį buvo surengtas neformalus NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, tų pačių metų rudenį - gynybos ministrų lygmens neformalios NATO ir Ukrainos konsultacijos.
