Jei prieš metus kitus Vilniaus tabore stūksojo bent keliasdešimt gyvenamųjų namų, glaudėsi bent keli šimtai gyventojų, tai šiandien ši teritorija atrodo tarsi po karo: sudegusių namų fragmentai, ant žemės besimėtančios įvairios nuolaužos. Dalis romų tautybės žmonių yra išsikraustę į socialinius būstus, na, o kai kurie butus nuomojasi patys.
Nepaisant su žeme sulygintų pastatų ir vos vieno kito nosį į lauką iškišančio gyventojo, veiksmo tabore netrūksta. Iš skurdžiausią sostinės dalį supančių miškų tarsi vaiduokliai išnyra dozės ieškantys narkomanai. Dalis traukia link dar išlikusių gyvenamųjų namų, kiti gi įtariai žvalgydamiesi lūkuriuoja pamiškėje. Teritoriją kartas nuo karto kerta itin lėtai važiuojantys automobiliai. Anksčiau čia svaigintis eidavę vilniečiai pasakoja, kad prekyba narkotikais buvusioje čigonų gyvenvietėje vyksta kaip vykusi – nugriovus namelius nusikalstamo verslo pamatai nesugriuvo.
„Ten pastatuose jie nuo seno bijo pardavinėti. Stengiasi miško pakraštyje, pačiame miške. Kad neužsitrauktų baudžiamosios atsakomybės sau, jie įdarbina narkomanus ir jie už atitinkamą, sutartą dozę, nešioja“, – sako centro savanoris Jevgenij Maškov.
Pasak reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ vadovo Mariaus Balčiūno, nuo adatos neseniai „nušokę“ žmonės neslepia dozę čia be didesnio vargo gaudavę ir prieš kelerius metus, ir vos prieš kelias savaites. Maža to, Marius priduria, jog buvę narkomanai dalijasi istorijomis, kad taborą sugriovus prekybos tinklas sostinėje išsiplėtė.
„Jis neseniai atvažiavo gydytis, sveikti ir sakė, kad prekyba vyksta ir mieste, taip pat nesiliovė ir čia tabore. Čia jau susikūrusi sistema, kur atvažiavę narkomanai čia gali visada nusipirkti narkotikų“, – pasakoja centro vadovas Marius Balčiūnas.
Reabilitacijos centre savanoriaujantis Jevgenijus sako, kad populiariausios prekybos sunkiaisiais narkotikais vietos nieko nenustebins – tai skurdesni rajonai aplink taborą.
Visgi konkrečių gatvių neatskleidžia, mat dabar su prekeiviais narkomanai susisiekia trumposiomis žinutėmis ir kiekvieną kartą susitikimui paskiria skirtingą vietą. Retais atvejais prekyba perkeliama į daugiabučius. Štai prieš metus policija paviešino nuotraukas iš reido Naujininkuose. Sulaikyti prekeiviai gyveno socialiniame būste, kuris atrodė tarsi savotiško skonio rūmai – paauksuoti veidrodžiai, krištolas, įvairūs trofėjai bei krūvos stambių kupiūrų.
„Didesnė koncentracija, tai klasika – stotis, „Sparta" – tai yra Naujamiestis, Naujininkai. Ne per toliausiai nuo taboro nutolusios vietovės, bet šiaip yra taškų ir miegamuosiuose rajonuose“, – teigia J. Maškov.
Dėl tabore ir toliau besisukančio prekybos narkotikais krumpliaračio nesiginčija ir policija. Aplinkines teritorijas prižiūrinčio antrojo komisariato viršininkas Erik Jalovik sako, jog pareigūnai dėl įvairiausių priežasčių ten toliau vyksta kasdien, o dauguma prekeivių į taborą traukia kaip į darbą – nuo aštuonių ryto iki penktos vakare.
Tiesa, narkomanų pasakojimų, jog nuodai išplito po visą miestą, pareigūnai nepatvirtina. Esą su narkotikais sulaikomų asmenų skaičius mažėja. Jei 2018-aisiais tokių atvejų sostinėje fiksuota 1143, tai pernai jau 937. Visgi Vilniuje su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų per metus suskaičiuojama net tris ar keturis kartus daugiau nei Kaune ar Klaipėdoje.
„Informacijos ir sulaikymo atvejų turime ir mieste, būtent buvusių taboro gyventojų, bet tai nėra masiška. Tiesos yra tame, kad buvę prekiautojai nors ir paplitę į kitus rajonus, užsidirbti ir prekiauti grįžta į taborą“, – kalbėjo komisariato viršininkas Erik Jalovik.
Neoficialiais duomenimis, prieš ketverius metus romų taboro teritorijoje dar gyveno daugiau nei 400 žmonių. Tuomet ten tiesiog virė gyvenimas. Tačiau pamažu romai buvo verčiami nelegaliai suręstas trobas griauti ir dabar gyventojų čia skaičiuojama apie 80.
Dalis prieš išsikraustant laukė savivaldybės socialinių būstų, o 6 daugiavaikėms šeimoms tokie butai buvo suteikti be eilės. Manoma, kad nemažai buvusių taboro vietinių emigravo, na o likusieji pasinaudojo kompensacijomis ir integravosi į visuomenę. Šiuo metu savarankiškai butą besinuomojantiems asmenims skiriama po 92 eurus mėnesiui.
„Kurie norėjo, tai tie žmonės ir integravosi. Gavo ir tuos savivaldybės būstus ir nuomos kompensacija naudojosi. Aišku, sudėtingiau romų šeimoms yra. Ir vaikų yra daugiau, ir požiūris į romus visuomenės dar yra nesuaugęs. Bet situacija keičiasi ir tai, kad jau 23 šeimos gyvena privačiame sektoriuje, jau daug ką pasako“, – sako direktorius Tadas Balsevičius.
Kompensacijas gaunantys ir butus savarankiškai besinuomojantys romai išsimėtė po visą sostinę, o štai dauguma socialinių būstų – Naujininkų, Pilaitės, Naujosios Vilnios rajonuose. Visgi, greta gyvenantys vilniečiai, pasak pareigūnų, naujaisiais kaimynais beveik nesiskundžia. Tačiau aplink buvusį taborą esančiuose mikrorajonuose nusikalstamumas, policijos duomenimis, pastaraisiais metais sumažėjo 10-15 procentų.
„Esame gavę tokių pranešimų, tačiau jų nėra daug, vienetai. Bet kai tikrai vyksta negeri dalykai, žmonės praneša. Tai nėra masiška“, – pasakoja komisariato viršininkas Erik Jalovik.
Kompensacijas gaunantys ir butus savarankiškai besinuomojantys romai išsimėtė po visą sostinę, o dauguma socialinių būstų – Naujininkų, Pilaitės, Naujosios Vilnios rajonuose.
Pasak pareigūnų, naujaisiais kaimynais šių mikrorajonų gyventojai beveik nesiskundžia ir išaugusio nusikalstamumo čia pareigūnai esą nepastebi. Tiesa, aplink ištuštėjusį taborą, pačios policijos duomenimis, nusikalstamumas pastaraisiais metais visgi sumažėjo 10-15 procentų.
