Sausio pabaigą Vilniuje praskaidrins Prancūzijos karališkojo nacionalinio teatro „Comedie Francaise“ gastrolės. Tai pirmas šių metų tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ programos renginys.
Prancūzijos karalių ir prezidentų pasididžiavimas Nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje parodys dvi vienaveiksmes komedijas - italų dramaturgo Spiro Scimone‘s „Šventę“ ir Moliere‘o „Juokingąsias pamaivas“. Pasak festivalio lietuviškos programos koordinatorės Aušros Simanavičiūtės, „Sirenų“ renginiai vyks ištisus metus, tad lietuvių žiūrovai kas mėnesį bus pamaloninti naujais pastatymais.
Seniausias ir vienintelis.
Vienintelio valstybinio Prancūzijos teatro ištakos siekia didžiojo komediografo Moliere‘o laikus. Jį 1680 metų dekretu, sujungęs Moliere‘o ir dvi kitas Paryžiaus trupes, įkūrė karalius Liudvikas XIV. „Comedie Francaise“ dar dažnai vadinamas „La Maison de Moliere“ - Moliere‘o namais. Karaliaus sumanymu teatras turėjo užimti vadovaujamą vietą prancūzų teatro pasaulyje - tokią, kokią literatūroje jis numatė Prancūzų akademijai. „Comedie Francaise“ ilgą laiką buvo vienintelis teatras, į jį veržėsi rimtų ambicijų turintys dramaturgai. Per Prancūzijos revoliuciją teatras buvo uždarytas, o aktoriai įkalinti. Tačiau po kelerių metų Napoleono įsakymu jis vėl pradėjo veikti.
Šiandien „Comedie Francaise“ didžiuojasi galėdamas vadintis seniausiu Europoje teatru, siejančiu mūsų laikų ir Moliere‘o, J.Racine‘o bei P.Corneille‘o trupes. Tam tikras komiškosios vaidybos priemones, ypač Moliere‘o pjesėse, aktoriai perduoda iš kartos į kartą. Nors „Comedie Francaise“ vadovą skiria Prancūzijos prezidentas, teatro organizacija išlaikė ir senosios trupės dalininkų struktūros bruožų. Pavyzdžiui, visi nuolatiniai trupės nariai gali lygiomis teisėmis spręsti repertuaro ir teatro politikos klausimus. Dabar „Comedie Francaise“ yra vienas iš nedaugelio Prancūzijos teatrų, turinčių nuolatinę aktorių trupę. Jam vadovauja aktorė ir režisierė Muriel Mayette.
Trys vienatvės
S.Scimone‘s „Šventė“, parašyta 1997-aisiais, pasakoja šeimos istoriją - vargų, kartėlio ir nusivylimų virtinę. Gyvendami su savo vienatve šeimos nariai, buvęs alkoholikas tėvas, svajotoja motina ir nežinia kaip laiką leidžiantis sūnus, sulaukia šventės - trisdešimtųjų vestuvių metinių. Tai ypatinga diena... Pasak kritikų, S.Scimone pavyko atgaivinti italų komedijos tradiciją ir atnaujinti kalbą. Spektaklio režisierius Galinas Stoevas - bulgaras. Vaidybos ir režisūros studijas jis baigė Sofijoje, bet po kurio laiko persikėlė į Belgiją ir čia subūrė savo trupę. Klausantis „Šventės“ aktorių tekstų atmintyje iškyla Samuelis Beckettas. Kiekvienas žodis, kiekvienas garsas - lyg pagalbos šauksmas, pastanga kaip nors ištverti kasdienybės neviltį.
Tuštybės mugė
Pjesė „Juokingosios pamaivos“ - viena iš vadinamųjų mažųjų Moliere‘o komedijų. Du jauni plevėsos paryžiečiai iškrečia piktą pokštą gero jaunikio sostinėje ieškančioms turtingoms provincialėms. Su spektaklio režisieriaus brito Dano Jemmetto kūryba „Sirenų“ publika jau yra susipažinusi 2007 metais. Jis režisavo trupės „The Tiger Lillies“ spektaklį „Mergaitė su degtukais“. D.Jemmettas buvo įkūręs eksperimentinę teatro trupę Londone, o 1998-aisiais persikėlė į Prancūziją. Galimybė vėl atrasti komedijos džiaugsmą atviliojo režisierių į „Comedie Francaise“. Jo spektaklyje aukštuomenė vaidina tarnus, vaidinančius aukštuomenei. Triumfuoja snobizmas ir pigios iliuzijos. Sudužusios svajonės, nusivylimas ir pažeminimas yra antra pasaulio - tuštybės mugės - dalis.
Karališkojo teatro trupė suvaidins po du spektaklius sausio 29-osios ir 30-osios vakarus. Abu vaidinimai trunka po valandą, tarp jų numatoma pusvalandžio pertrauka.
Žydrė Jankutė
