Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos, leidžiančios parlamentarams dalyvauti pirmajame po išrinkimo savivaldybės tarybos posėdyje, prieštarauja Konstitucijai.
Tai penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Nutarime sakoma, kad Konstitucinio Teismo aktai yra teisės šaltiniai ir nutarimo galia negali būti įveikta priėmus pakartotiną įstatymą.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, nustatydamas ginčijamą teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas nepaisė iš Konstitucijos 107 straipsnio kylančio draudimo vėliau priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucijos nuostatų samprata, išdėstyta Konstitucinio Teismo nutarime.
Taigi, priimdamas ginčijamą įstatymą, Seimas ne tik nepaisė Konstitucijoje įtvirtintų draudimų, bet ir pamėgino įveikti Konstitucinio Teismo nutarimo galią ir taip viršijo Konstitucijoje jam nustatytus įgaliojimus, pažeidė konstitucinį valdžių padalijimo principą, sakoma nutarime.
Konstitucinis Teismas konstatavo, jog įstatymų leidėjas iš tikrųjų įtvirtino, kad per 2003-2007 metų savivaldybių tarybų rinkimus į savivaldybės tarybą išrinktas asmuo, kurio pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis, neprivalo iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos atsisakyti šių pareigų arba savivaldybės tarybos nario mandato.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo priimto teisės akto nuostatos prieštarauja net 11-kai Konstitucijos straipsnių.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisomis buvo sudaryta galimybė Seimo nariams ir apskričių vadovams šiemet dalyvauti pirmajame naujos kadencijos savivaldybių tarybos posėdyje.
Buvęs Vilniaus miesto meras liberalas Artūras Zuokas, komentuodamas sprendimą, teigė, kad pagrindinis šalies įstatymas - Konstitucija - yra privaloma visiems piliečiams, pirmiausia - Seimo ir savivaldybių tarybos nariams.
"Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog Vilniaus miesto mero rinkimai buvo neteisėti ir sostinės valdžios suformavimas - neteisėtas", - sakė A. Zuokas. Jis paragino visas miesto taryboje veikiančias politines jėgas vilniečių labui "suformuoti stiprią, moralią koaliciją".
Kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo prašė liberalai. Vilniaus apygardos administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi balandžio 25 dieną.
Balandžio 15 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas sustabdė Vilniaus meru išrinkto socialdemokrato Gedimino Paviržio ir jo pavaduotojo liberaldemokrato Juozo Imbraso įgaliojimus, kol bus išnagrinėtas liberalų skundas dėl tarybos priimtų sprendimų teisėtumo.
Lietuvos liberalai teismui pateikė skundą, kuriame prašo paskelbti negaliojančiais sostinės mero rinkimų rezultatus.
Rinkimuose ligšiolinis sostinės meras liberalas A. Zuokas pralaimėjo socialdemokratui G. Paviržiui.
Konstitucinis Teismas praėjusį gruodį išaiškino, jog Seimo nariai negali būti savivaldybių tarybų nariais. Nepaisant tokio sprendimo, priimto po pernai gruodžio 22 dieną įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų, Seimas nusprendė padaryti išimtį ir leisti parlamentarams dalyvauti pirmuosiuose posėdžiuose.
Pirmajame sostinės savivaldybės tarybos posėdyje ir Vilniaus mero rinkimuose dalyvavo parlamentarai Vladimiras Orechovas, Vasilijus Fiodorovas ir Eduardas Šablinskas.
G. Paviržį į merus pasiūlė pirmojo tarybos posėdžio išvakarėse susibūrusi penkių partijų koalicija, kuriai priklauso po 6 mandatus turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų demokratų partija, Lietuvos rusų sąjunga ir 3 mandatus turinti Naujoji sąjunga (socialliberalai).
G. Paviržis BNS sakė, jog yra "be galo patenkintas Konstitucinio Teismo sprendimu". Jo manymu, teismai tai turėjo padaryti po pirmos antros savaitės, kai kilo ginčai, o ne tęsti ir dviem mėnesiams sostinę palikti be vadovo. G. Paviržis teigia iš kai kurių savo pašnekovų girdintis, jog jis jau ne sostinės vadovas. "Man jau sako, kad tamsta ne meras. Jie negalėjo šito nuspręsti. Administracinis teismas nuspręs", - sakė G. Paviržis.
Konstitucinio Teismo nagrinėtoje byloje taip pat buvo sprendžiama dėl Vyriausybės balandžio 11 dieną priimto nutarimo "Dėl Vilniaus apskrities viršininko atleidimo" atitikties Konstitucijai ir įstatymui "Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos".
Minėtu Vyriausybės nutarimu Vilniaus apskrities viršininkas G. Paviržis buvo atleistas iš pareigų "nuo jo pareiškime nurodytos datos". Pačiame Vyriausybės nutarime ši data nėra nurodyta.
Iš G. Paviržio pareiškimo matyti, kad jis prašė jį atleisti iš pareigų nuo 2003 m. balandžio 8 dienos. Ginčijamas Vyriausybės nutarimas buvo priimtas balandžio 11 dieną, "Valstybės žiniose" paskelbtas balandžio 16 dieną, o įsigaliojo balandžio 17 dieną.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad šiuo nutarimu G. Paviržis buvo atleistas iš pareigų anksčiau, nei buvo priimtas, paskelbtas ir įsigaliojo Vyriausybės nutarimas dėl jo atleidimo. Vadinasi, Vyriausybės nutarimo turinio galia buvo nukreipta į praeitį, o tai prieštarauja Konstitucijai.
BNS
