Sostinėje vykstant diskusijoms dėl greitojo tramvajaus įrengimo, siūloma atgaivinti ir prieš porą dešimtmečių Vilniuje sklandžiusias idėjas statyti metro.
"Metro būtų galima greičiau ir patogiau pervežti daugiau keleivių, nebūtų trukdoma antžeminiam transportui", - antradienį surengtoje spaudos konferencijoje metro galimybių studijai pristatyti sakė visuomeninio judėjimo "Metro sąjūdis" atstovas Juozas Zykus.
Anot šio judėjimo nario Virginijaus Dauko, įrengti vieną kilometrą metro sostinėje galėtų kainuoti apie 125 mln. litų.
"Įrengti metro kainuotų daugiau nei tramvajų, tačiau metro nauda taip pat būtų didesnė ir toks skirtumas atsipirktų per ketverius metus", - teigė Naujosios viešosios vadybos fondo direktorius Chorst Klaus.
Anot jo, projektą būtų galima finansuoti Europos Sąjungos fondų lėšomis bei bankų paskolomis.
Pasak J.Zykaus, pirmoji maždaug šešių kilometrų ilgio metro linija tarp Viršuliškių mikrorajono bei miesto centro galėtų pradėti veikti maždaug po 15 metų, nes tiek laiko prireiktų gauti oficialų pritarimą, rasti pinigų, statyti.
Vėliau metro ilgį būtų siūloma išplėsti iki 20, o paskui - iš viso iki 30 kilometrų.
"Vilniuje geologinės sąlygos požeminėms statyboms yra vidutinio sudėtingumo, tačiau daugelyje metro jau įsirengusių miestų jos yra ir sudėtingesnės", - sakė Vilniaus Universiteto profesorius Kastytis Dundulis.
"Didžioji dalis statybų taip pat būtų atliekama atviruoju būdu, uždaruoju būdu reikėtų statyti tik maždaug 2 kilometrų ilgio atkarpą senamiestyje", - kalbėjo J.Zykus.
Šiuo metu sostinėje svarstomo įrengti tramvajaus pirmoji linija, planuojama, galėtų atsirasti ne anksčiau nei 2009-aisiais. Įrengti šią liniją nuo Santariškių mikrorajono iki stoties galėtų kainuoti nuo 450 mln. iki 580 mln. litų, iš jų iki 130 mln. litų reikėtų tinklų perkėlimo ir aplinkos sutvarkymo darbams.
