Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 876 startuoliai, o jų sumokama mokesčių suma kasmet auga.
„Unicorns Lithuania“ duomenys
Nors startuolių daugėja kasmet, ne paslaptis, kad dažnai startuolių bandymai nėra sėkmingi – vos apie 10 procentų iš visų įkuriamų startuolių gali papasakoti savo sėkmės istorijas. Kad jų Lietuvoje būtų dar daugiau, svarbu suprasti, kokios dažniausios klaidos pasitaiko jų kūrimo procese.
Sėkmei pasiekti reikia nesėkmių
Kaip teigia „RatePunk“ kelionių ir technologijų startuolio įkūrėjas Justinas Albertynas, prieš paleidžiant į rinką vieną sėkmingą produktą gali reikėti paleisti daug nesėkmingų.
„Dirbant su startuoliais, mano pagrindinis patarimas, yra testuoti kuo daugiau su kelionėmis susijusių technologijų ir rasti, kas veikia, kas ne. Prieš „RatePunk“ dirbome su 6 kitomis technologijomis, o dabar, šiam produktui parodžius sėkmę, vystome jį toliau ir vėl pradedame ieškoti naujų idėjų“, – savo startuolių vystymo principą paaiškina J. Albertynas.
KLAIDA #1. Taktika „Viską padarau tobulai ir tik tada leidžiu į rinką“
Anot J. Albertyno, didžiausia klaida, kokią galėtų padaryti startuolio įkūrėjas – išdirbti produktą iki tobulumo ir tik tada paleisti jį į rinką.
„Tik vartotojas gali parodyti, kokio produkto jam/jai iš tiesų reikia. Kas jam būtina, o kam vystyti išvis nereikia skirti laiko“, – teigia „RatePunk“ įkūrėjas.
„Prie vieno iš savo produktų prieš jį paleidžiant dirbau beveik metus. Tada pagaliau atrodė, kad štai, čia jau ta galutinė versija, kuri tikrai veiks. Tai buvo naujas viešbučio rezervacijų puslapio konceptas ir… per tris mėnesius sulaukėme trijų rezervacijų. Tikrai nepavadinčiau sėkmės istorija“, – savo patirtimi dalinasi pašnekovas.
Praleisti metus vystant būsimą startuolį taip, kaip atrodo pačiam, tačiau neatkreipiant dėmesio į būsimos auditorijos poreikius buvo viena didžiausių jo klaidų startuolių maratono pradžioje.
„Jei būčiau paleidęs tą produktą po pirmųjų pagrindinių išvystytų funkcijų, galbūt būčiau gavęs naudotojų atsiliepimų ir pakreipęs tą produktą teisinga linkme. Dabar jau niekada nesužinosiu, bet tikrai pasimokiau – „RatePunk“ rinką išvydo kaip paprasčiausias viešbučių kainų palyginimo įrankis, o dabar išvystėme tai, ko nori vartotojai“, – pagrindinę pamoką pabrėžia J. Albertynas.
Justinas mano, kad vartotojai yra geriausi produkto kūrėjai nė patys to nežinodami. Stebėdami jų naudojimosi įpročius ir atkreipdami dėmesį į jų suteikiamus atsiliepimus startuoliai ir jų produktai gali lengviau tapti neatskiriama jų kasdienybės dalimi, patenkinti tam tikrus jų poreikius. Nereikia daryti tobulai – reikia geros idėjos ir įsiklausyti į savo auditorijos poreikius.
KLAIDA #2. Dėmesio ir finansų sutelkimas tik į tai, kas tuo metu rodo rezultatą
Janis Možeiko, lietuviams jau gerai pažįstamos kelionių agentūros „AirGuru“ įkūrėjas, teigia, kad svarbiausia savo dėmesį ir finansus paskirstyti skirtingoms startuolio vystymo kryptims. Anot jo, tai itin aktualu startuolių marketingui.
„Kai randi tai, kas veikia, norisi mesti visa kita ir visus finansus paskirti būtent ten. Ir nors pastebėti, kas veikia, būtina, didžiausia klaida yra apleisti visa kita“, – tvirtina J. Možeiko.
Kiekvienas įkūrėjas visuomet turi turėti planą B: startuolių ekosistemoje niekas nėra pastovu, tad tai, kas veikia šiandien, gali visiškai neberodyti rezultatų rytoj.
„Dėmesio padalinimas į skirtingas sritis yra pagrindinė nuolatinio startuolio augimo palaikymo garantija“, – patarimu startuolio ilgaamžiškumui užtikrinti dalinasi „AirGuru“ įkūrėjas.
KLAIDA #3. Nenoras pripažinti, kad idėja neveikia
Dar viena klaida, kurią įvardija „RatePunk“ startuolio įkūrėjas J. Albertynas – negebėjimas ir nenoras pripažinti, kad startuolio idėja neveikia. Visos idėjos yra arba geros, arba ne, ir viskas.
„Gebėjimas laiku pripažinti, kad tam tikra idėja vis dėlto neveikia, pagreitina veikiančios idėjos atradimo procesą. Kad ir kaip sunku tai bebūtų“, – startuolių idėjų svarbą pabrėžia J. Albertynas.
Iš kur žinoti, kada idėją bandyti gelbėti ir vystyti toliau, o kada laikas ieškoti kažko naujo? Justinas pataria prieš priimant galutinį sprendimą paskaičiuoti ir atsakyti sau į tris klausimus:
- Kiek kainuoja produkto išlaikymas rinkoje?
- Kiek dar reikės investuoti, kad jis pradėtų atsipirkti ir rodyti rezultatą?
- Koks bus išlaidų ir pajamų skirtumas?
Po šių klausimų būna aišku – idėją toliau plėtoti verta, ar vis dėlto geriau atsiversti naują popieriaus lapą ir sugeneruoti kitą, kuri galbūt rezultatą parodys greičiau.
„Dirbau prie vieno produkto, kuris parodė trumpalaikę sėkmę, tačiau paskaičiavus supratau, kad jis visiškai netinkamas ilgalaikei perspektyvai. Nereikia bandyti pataisyti idėjos, kuri rodo mažą potencialą, kad ir kiek darbo į ją būtų įdėta. Geriau paprasčiausiai rasti geresnę idėją“, – savo patarimą užbaigia „RatePunk“ įkūrėjas.
KLAIDA #4. Nesugebėjimas paleisti savo klaidų
„Susimauti sunku. Bet neišvengiama. Svarbiausia tai, kiek laiko praleisi vis iš naujo permąstydamas tą klaidą ir save už ją teisdamas“, – sako J. Možeiko.
„AirGuru“ dabar lengvai galiu vadinti savo sėkmės istorija, bet prieš šią kelionių agentūra buvo visa galybė nepavykusių ir net dienos šviesos neišvydusių. Tik taip radau, kas veikia ir duoda rezultatų dabar“, – klaidų svarbą pabrėžia „AirGuru“ įkūrėjas.
Nepaisant to, svarbiausia klaidas tinkamai priimti. Geriausiai veikiantis planas naujam startuolio įkūrėjui, anot J. Možeiko, yra toks: susimauk, išmok pamoką ir kitą kartą padaryk geriau.
Nors sakoma, kad iš svetimų klaidų nesimokoma, kitų istorijos padeda jas atpažinti ir greičiau suprasti sprendimus. Kad ir kokia klaida bebūtų, nereikia per ilgai užsisėdėti save teisiant – geriausia suprasti, kas ir kodėl buvo ne taip ir panaudoti tai auginant savo startuolį toliau.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Aistė Matulevičiūtė.
