Pastarąjį mėnesį vilnietė Jolita pluša nuo ryto iki vakaro, stengiasi per dieną pasiūti kuo daugiau kepurių, movų ir pledų skirtų kovojantiems už Ukrainos laisvę.
Jolita yra įgijusi siuvėjos specialybę, tačiau šiuo metu siuvimas jai yra tik pomėgis. Moteris turi elektroninę parduotuvę, kur prekiauja audiniais. Jau antrąją karo dieną – vasario 26-ąją, sužinojusi, kad kareiviams labai trūksta pledų, kepurių, nusprendė, kad ji gali tuo pasirūpinti, nes turi ir reikiamų audinių, ir moka siūti.
„Pagalbą Ukrainai pradėjau teikti nuo antros karo dienos – vasario 26-os, kai pamačiau, kad jiems trūksta pledų. Drabužių lietuviai ir taip daug pririnko, remia maistu. Pagalvojau, kad turiu audinių ir galėčiau daryti pledus, kepures, movas būtent kariškiams“, – pasakoja moteris.
Pagalbos ranką ištiesia ne pirmą kartą
Visgi Jolita atskleidžia, kad noras pagelbėti nelaimės ištiktiems ukrainiečiams neatsirado iš niekur – moteris geranoriška veikla užsiima jau ne vienerius metus. Kaip sako moteris, taikos metu ji siuva onkologiniams ligoniams ir beglobiams vaikams.
„Prieš karą siuvau kepures Vilniuje besigydantiems onkologiniams ligoniams – ir vaikams, ir suaugusiems. Siuvau ir kai kuriuos rūbelius Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų vaikučiams. Kol kas paprašiau jų palaukti i dabar darau darbą Ukrainai.
Visada labai stengdavausi padėti kitiems. Pirmą kartą iš pažįstamos sužinojau, kad Santaros klinikų onkologiniams ligoniukams reikalingos kepurės, tai nusprendžiau padėti ir pasiuvau. Po to mane susirado Daiva Kavaliauskienė. Ji anksčiau dirbo viename labdaros fonde ir paprašė padėti vaikų su negalia globos namams ir taip tas ratas įsisuko“, – pasakoja moteris.
Pati sulaukė pagalbos
Jolita siuva ukrainiečiams skirtą paramą neskaičiuodama savo darbo valandų. Moteris atvira, pirmąsias dvi savaites savo darbo ji daryti ji paprasčiausiai nespėjo, todėl paprašė savo klienčių šiek tiek palaukti ir visą dėmesį skyrė daiktų Ukrainos kariams gamybai.
Ukrainą jos pasiūti daiktai pasiekia „Praeities žvalgo“ komandos ir lenktynininko Gedimino Ivanausko dėka. Jie tuos daiktus nuveža tiesiai kariams.
Dabar moteris jau yra padariusi daugiau nei 75 pledus ir daugiau nei 50 movų. „Pavyzdžiui, dirbant savo darbą ir neskriaudžiant siuvėjų, kurioms reikia audinių, per pusdienį esu padariusi 14 pledų“, – pasakojo Jolita.
Pasak jos, atsiranda ir daugiau žmonių, kurie nori padėti. Dabar atsirado ir įmonė, kuri sutiko movas ir balaklavas neatlygintinai sukurpti.
„Tai tikrai gana spartus žingsnis į priekį, nes sukirpimas rankomis trunka nemažai laiko, o įmonėje per dieną iš audinio jų galima išpjauti apie 200. Sunkiausia ir ilgiausiai trunka būtent balaklavų sukirpimas. Jų detalės yra mažos ir užtrunka jas išsikarpyti. Bet vis tiek – kai įgundi, sukiesi ir kažkaip viskas gaunasi“, – šypsosi moteris.
