Savo istorija su portalu tv3.lt pasidalinusi skaitytoja sakė buvusi nustebusi, kad valstybinėje įstaigoje pagalbą galima gauti taip pigiai. Kelias dienas kamuojama protinio danties skausmo ir nebegalėjusi jo kęsti Milda kreipėsi į gydytoją, pas kurią privačiai tvarkosi dantis ir atlieka dantų higieną.
„Sužinojau, kad ji mane priimti gali tik kitos savaitės pradžioje, tačiau delsti nebegalėjau. Netrukus turėjo būti savaitgalis, o su skaudančiu dantimi leisti dienas nebuvo geriausias planas. Darbo metu nieko nelaukusi nulėkiau į Šeškinės polikliniką, kurioje esu registruota. Tiesa, ten pas dantistą nebuvau buvusi nė karto. Nuėjusi į registratūrą pasakiau, kad nebegaliu tverti danties skausmo, todėl prašau būti priimta. Žinoma, registratorė nebuvo maloniai nusiteikusi, nes, pasak jos, eilės milžiniškos. Buvau pasiruošusi laukti.
Nuėjus prie kabineto prieš mane buvo keli žmonės. Daugiausiai palaukusi 30 minučių patekau pas gydytoją. Jaunutė medikė apžiūrėjo skaudantį dantį ir paaiškino, kad reikės pravalyti kanalą ir uždėti bent laikiną plombą iki danties rovimo. Suleido nuskausminamųjų (2–3 švirkštus, kad tikrai nebesijaustų maudimo), išvalė (kaip pati sakė, kiek pasiekia) kanalą, uždėjo vaistų ir išleido. Išeinant padavė išrašą ir pasakė, kad turėsiu susimokėti. Buvau nusiteikusi, kad turėčiau sumokėti bent 20–30 eurų – juk mane priėmė greituoju būdu, išvalė kanalą, nuo kurio, jeigu gerai suprantu, ir buvo kilęs skausmas. Pasirodo, lapelyje suma siekė kiek vos kelis eurus. Pasirodo, dantį su skausmu galima susitvarkyti toli gražu ne už keliasdešimt eurų. Žinoma, tai tebuvo laikinas sprendimas, mat man vis tiek reikia išrauti protinį dantį, tačiau tam kartui gydytoja iš paprastos valstybinės poliklinikos mane išgelbėjo vos už eurą kitą“, – pasakojo Milda ir svarstė, kodėl privačiame odontologijos kabinete kainos yra tokios didžiulės.
Ateityje mokės visi?
Komentuodamas dabartinę situaciją Odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus patvirtino, kad lėšų stygius yra didžiulis, o sistema nedėkinga.
„Už vieną suaugusįjį metams gydymo įstaigai skiriama vos 13 eurų, už vaiką – 16. Visi už sveikatos draudimą moka vienodai, tačiau to fondo savo dalies ne vienas nepasiima. Tad kuo mažiau ateina, tuo daugiau gauna kiti. Tai tikrai didelė bėda valstybėje: arba reikėtų apsispręsti, kad visi moka už šias paslaugas, arba turėtų didinti įkainį.
Realybė tokia, kad per šiuos metus, kai vadovauja ministras, 8 procentais odontologų valstybinėse įstaigose sumažėjo. Ir nepanašu, kad situacija turėtų keistis. Dabar poliklinikai išnaudojus valstybinį limitą, ji nebesistengia, kad žmogus ateitų odontologo paslaugų, todėl duoda žmogui talonėlį po kelių savaičių, mėnesių, kol jis neapsikenčia ir priverstas eiti gydytis privačiai. Užprogramuota, kad eilės valstybinėse įstaigose tik didės. Iš biudžeto lėšų tikėtis neverta, valstybinis sektorius traukiasi ir ateityje viskas gali būti mokama“, – niūrią prognozę piešė A. Šeikus.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, į polikliniką odontologo paslaugų dažniausiai kreipiasi vaikai arba senjorai. PSDF lėšomis apmokamomis odontologijos paslaugomis kasmet pasinaudoja tik 17 proc. suaugusiųjų ir apie 59 proc. vaikų. Tad nėra poreikio skirti daugiau pinigų, nei yra paklausa.
Sveikatos apsaugos ministras irgi tik gūžčioja pečiais ir sako, kad pinigų esą yra tiek, kiek yra ir daugiau nebus. Tad ir eilių poliklinikose sutrumpinti bent jau kol kas nepavyks. „Kiek mes tų pinigų biudžete turim, tiek mes jų galim išdalinti ir tiek galim finansuoti. Nežinau, ar tai būtų labai teisinga perimti iš kitos kokios eilutės, kas tai bebūtų, ar tai būtų vaistai, ar paslaugos, ar atlyginimai. Ir staiga mesti labai didelę sumą į odontologiją“, – TV3 žinioms sakė ministras.
Tačiau čia pat jis priduria, esą svarstoma, kaip pakeisti pačią sistemą. Seimui pateiktas svarstyti odontologų licencijavimo klausimфs. Tai, tikimaыi, padėtų sustabdyti intensyvų privačių kabinetų kūrimąsi ir pritrauktų daugiau specialistų į valdiškas įstaigas. Odontologų rūmai abejoja, ar taip pavyks bent iš dalies išspręsti problemą. Pasak jų, reikėtų leisti pinigams keliauti iš valdiškų įstaigų į privačias, tačiau ministras tokios galimybės nemato.
Dantų ligos – išvengiamos, tad nėra ko skųstis
Savo ruožtu Žalgirio klinikos vadovė prof. Alina Pūrienė tvirtino, kad Lietuva – viena nedaugelio Europos valstybių, kur valstybė tiek daug dotuoja už žmogų.
„Mes sumokame labai daug – už vaikų iki 18 metų amžiaus gydymą ir protezavimą, tam tikra dalimi kompensuojamas neįgaliųjų ir pensininkų dantų gydymas taip pat, stacionarinis gydymas, konsultacijos nemokamos ir gydymas gerokai pigesnis ten, kur pacientas prirašytas.
Čia mes dažniausiai kalbame apie išvengiamų ligų gydymą. Dantų ėduonis, periodonto ligos yra labai gerai kontroliuojamos ligos. Tad kai ateina su komplikuotu kariesu, jau be dantų, tai yra paties paciento problema. Jei jis ją auginasi, tai turi taupytis ir pinigus“, – dėstė ji.
Medikės manymu, reikia ne skųstis, o patiems suskubti valytis dantis, du kartus per metus pasirodyti gydytojui, kad galėtų įvertinti problemas, kol jos neįsisenėjo.
„Jei žmogus tingisi valytis dantis, pervalyti juos vaikui, turi ruoštis mokėti už odontologines paslaugas nemažus pinigus. Pavyzdžiui, aš nelabai sutinku, kad mano, kaip mokesčių mokėtojos, pinigai būtų skiriami nevalų, tėvų neprižiūrimų vaikų dantų gydymui, jei su 30 skylių 20 pieninių dantų“, – kalbėjo A. Pūrienė.
Kokias paslaugas apmoka?
VLK specialistė J. Grigarienė priminė, kad ligonių kasų kompensuojamas odontologo paslaugas galima gauti tik tose gydymo įstaigose, kurios turi sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) dėl šių paslaugų teikimo ir tik toje įstaigoje, kurioje yra prisirašęs.
Iš PSDF apmokamos pirminės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Šioms paslaugoms priskiriamas dantų ėduonies gydymas, pulpito, kai kurių rūšių periodontito gydymas, dantų akmenų nuėmimas, dantų ir dantų šaknų traukimas, ikivėžinių ligų įtarimas, vaikų dantų ėduonies profilaktika, sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika, laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas ir kt.
Be to, ligonių kasos kompensuoja ir vaikų dantų silantavimo paslaugas, gydytojų odontologų specialistų konsultacijas, ortodontinį gydymą, dantų protezavimo, stacionarines odontologines paslaugas.
„Gydantis dantis pacientui reikia sumokėti už vaistus, plombines ar kitas odontologines medžiagas, vienkartines priemones. Taigi, ligonių kasa sumoka už gydytojo darbą, o pacientas sumoka už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones. Išimtis taikoma vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims. Tada būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad gyventojas yra valstybės remiamas ir gauna socialinę pašalpą“, – aiškino J. Grigarienė.
Už pirmines odontologines paslaugas įstaigai nustatytą kainą apmoka TLK pagal įstaigoje prirašytų gyventojų skaičių, t. y. nepriklausomai nuo to, kiek kartų žmogus lankėsi pas odontologą ir ar iš viso lankėsi.
„Tačiau jei gydymo įstaiga turi, pavyzdžiui, 1000 pacientų, iš kurių 300 naudojasi odontologo paslaugomis, bazinį apmokėjimą ji gaus už visus 1000 pacientų“, – komentavo ji.
