Kaip pasakoja pati Devido mama V. Ivanenkova, jie ilgą laiką nedrįso kalbėti apie savo istoriją garsiai, tačiau kuo toliau, tuo labiau šeimai darosi sunkiau tiek fiziškai, tiek emociškai.
„Todėl nusprendėme daugiau bendrauti, ieškoti moralinės paramos ir palaikymo, dalintis patirtimi ir galbūt pagal galimybes kam nors padėti“, – atvirai kalba moteris.
Rentgeno laukė tris savaites
Būsimas vienuolikmetis Devidas visada buvo gyvybingas ir linksmas vaikas. Tačiau visas šeimos gyvenimas apsivertė 2017 metais.
„Viskas prasidėjo nuo nekalto vaiko kojos sumušimo, vizualiai nei patinimų, nei mėlynių nebuvo. Todėl į polikliniką iš karto mes nesikreipėme. Po maždaug savaitės, vaikas pradėjo skųstis kojos skausmais, todėl nuvykome pas traumatologą. Gydytoja diagnozę nustatė iš akies be rentgeno ir pasakė, kad tai patempimas bei nieko rimto nėra. Per 3 periodiškai skausmingus mėnesius siuntimo į rentgeną prašėme tris kartus – jo nedavė“, – pasakoja Devido mama.
Tačiau vaiko skausmai nemažėjo, o priešingai – vis intensyvėjo. Paskutinę savaitę vaikui buvo duodami nuskausminamieji, kentėti tapo nebeįmanoma.
„Naktimis visas kūnas trūkčiojo, vaikas keldavosi vidury nakties nuo skausmo. O tada jau ir kantrybė trūko. Vizito metu traumatologei pasakiau, kad neišeisiu iš kabineto, kol nepadarys rentgeno. Gavus atsakymą – viskas sutemo akyse, apsivertė visas pasaulis. Nuotraukoje aiškiai matėsi, kaip suiro kaulas – įtariamas buvo auglys“, – tikina ji.
Ilgas ir sunkus gydymas
Skubos tvarka Devidui buvo paskirtas siuntimas į Santariškių ligoninę tolimesniems tyrimams. 2017 metų birželio pradžioje po biopsijos Devidui buvo diagnozuotas kojos ilgųjų kaulų piktybinis navikas – Ewing sarkoma. Tai agresyvus, retos formos auglys, kuris naikina kaulus.
„Dažniausiai šis auglys aptinkamas jau su metastazėmis. Bet sūneliui labai pasisekė, jo atveju vėžys buvo lokalus, vienoje vietoje“, – priduria berniuko mama.
Birželio pabaigoje Devidui buvo pradėta chemoterapija, kurios iš viso berniukas sulaukė septynis ciklus. Rugpjūčio mėnesį berniukui buvo surinktos kamieninės ląstelės, o jau lapkričio mėnesį jam buvo pritaikytas chirurginis gydymas – naviko ir dalies kaulo pašalinimas.
Kančių ir laukimo periodas
„Operacijos metu įdėtas donorinis kaulas, kurį prilaiko metalinė plokštelė. Ji susukta trimis varžtais. Operacija truko 4,5 val. Operacijos metu buvo paimtas audinio ir kaulo mėginiai. Gavus histologinio tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad chemoterapija buvo nepakankamai veiksminga, todėl buvo nuspręsta skirti megaterapiją“, – paaiškina V. Ivanenkova.
Gruodžio mėnesio pabaigoje Devidui buvo taikyta labai stipri megaterapija ir atlikta kamieninių ląstelių transplantacija.
„Nežmoniškų kančių ir laukimo periodas... Sūnus 13 parų visiškai nieko nevalgė, negėrė, buvo maitinamas per lašelinę, nekalbėjo, todėl, kad labai skaudėjo visą burnos ertmę nuo vidinių žaizdų. Apie 10 parų vaikas buvo nuskausminamas morfinu, apie savaitę karščiavo, kas antrą dieną bėgo kraujas iš nosies.
Prireikė dviejų mėnesių kol bent kažkiek atsistatė organizmas. Kadangi vaikas buvo visiškai nusilpęs, apie kojos reabilitaciją nei kalbos nebuvo, o pagal gydymo protokolą mūsų laukė dar ir radioterapija. Po ilgo gulėjimo, dėl bendro organizmo silpnumo, kojos raumenys labai greitai atrofavosi, išsivystė kontraktūra per kelio sąnarį“, – pasakoja Devido mama.
Intensyviam ir agresyviam gydymui prireikė metų laiko. Viso gydymo metu būdavo dažni kraujo, trombocitų perpylimai. Berniukui nustatyta tachikardija, bendras silpnumas, dažnas vėmimas, apetito pablogėjimas, raumenų silpnumas.
Po reabilitacijos – nuovargis
Devido gydymas pagal protokolą buvo baigtas šiemet, kovo mėnesį.
„Magnetinis rezonansas rodo, kad piktybinių ląstelių nepastebima. Buvome laimingi ir neapsakomai dėkingi, kad viskas tvarkosi ir matosi vilties švieselė tunelio gale. Todėl palaukdami apie 2 savaites, kol susitvarkys paraudusi nuo švitinimo kojos odelė, sutvarkėme dokumentus į sanatoriją“, – pasakoja V. Ivanenkova.
Vėliau berniuko laukė ilgai laukta reabilitacija. Kaip prisimena pati Devido mama, ji iš tiesų pareikalavo daug jėgų ir atsidavimo. V. Ivanenkova negaili gerų žodžių Druskininkų „Saulutės“ specialistų komandai, kuri padėjo berniukui padaryti didžiulę pažangą.
Kadangi Devidas reikiamo rezultato per vieną kartą nepasiekė, gydytojai rekomendavo kartoti kursą namuose.
„Bet matyt pavargo vaikas nuo sunkios slogios kasdieninės įtampos, nuo nevaikiškos ligos, nuo draugų atsiribojimo. Palaipsniui tapo irzlus, uždaras, visiškai nesukalbamas, neatlikdavo išmoktų pratimų, ant kojos stotis nenorėjo, bijojo, raumenų tempimus daryti neleisdavo“, – prisimena moteris.
Tęsia reabilitaciją namuose
Devido mama atvirauja – tuomet morališkai ir fiziškai nusilpę jautėsi visi šeimos nariai. „Praradau viltį, verkiau kiekvieną dieną, kad negaliu nieko padaryti, kad negaliu paskatinti vaiką stengtis dėl ateities. Nuleidau rankas, nustojau prašyti, maldauti, kalbėti ir aiškinti“, – jautriai renka žodžius moteris.
Šiuo metu berniukas yra grįžęs po pakartotinės reabilitacijos Druskininkuose. Ir kaip tikina jo mama – situacija iš tiesų gerėja.
Tačiau dabar Devidas vaikšto su ramentais, bet neatsistoja ant operuotos kojos, tolimesniems atstumams jis naudojasi vežimėlio pagalba. Nuo netaisyklingos eisenos jau pastebimi ir stuburo, klubų iškreipimai.
Dabar šeima ruošiasi tęsti reabilitacijos kursą savo namuose ir Santariškėse. Nors šeima viliasi reabilitacijos paslaugas gauti nemokamai, tačiau nepavykus to padaryti, už kiekvieną užsiėmimą tektų mokėti po 15-20 eurų.
Reabilitacija turėtų trukti mažiausiai dešimt savaičių. Nors Devidas jau yra praėjęs keturių savaičių reabilitaciją, vis dar liko šešios savaitės.
Ant moters pečių – visos bėdos
Nors moteris nedrąsiai pasakoja savo istoriją, vis dėlto visos pagrindinės problemos yra užgriuvusios būtent ant moters pečių. Devido liga – ne vienintelė šeimoje. V. Ivanenkovos vyras prieš keletą metų susirgo depresija, todėl moteris turėjo nuo jo net kurį laiką slėpti ir vaiko ligą.
„Vyras, kuris fiziškai buvo stiprus ir sveikas, kuris buvo pagrindinis šeimos maitintojas ir vedlys susirgo depresija. Ilgą laiką negalėjo pritaikyti ir atrasti jam tinkamus vaistus, iki šios dienos vyras negali dirbti, likau viena dirbanti“, – pasakoja moteris.
Jeigu ir jūs norite prisidėti prie lengvesnio šeimos gyvenimo, tai padaryti galite šiuo būdu:
Paramos rekvizitai: Sąsk.Nr.LT112140030002569367, Luminor Bankas
SWIFT/ BIC kodas:NDEALT2X
Banko kodas: 21400
Gavėjas Viktorija Ivanenkova
Paypal: [email protected] arba paypal.me/ViktorijaIvanenkova
Mokėjimo paskirtis sūneliui Devidui
