Pirmadienį, balandžio 8 d. naujienų agentūros patalpose surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus vežėjų asociacija kartu tu Seimo ir savivaldybės nariais ne tik pateikė kitokį Vilniaus miesto savivaldybės vykdomos viešojo transporto sistemos reformos vertinimą, bet ir tapo naujos sparnuotos frazės autoriais, pramindami nuo liepos 1 d. turintį įsigalioti pertvarkos planą oranžiniu abonentiniu modeliu.
Artūras Skardžius, Saulius Matulionis ir Vidas Urbonavičius (nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko)
Klausiamas, į kokio pasaulio didmiesčio planą orientuojama Vilniaus viešojo transporto reforma, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Vidas Urbonavičius užsiminė apie specialiųjų naujų transporto priemonių diegimo planą, kurio stuburu taps bėginio transporto linija Santariškės–Stotis, o kiti maršrutai jį papildys – atveš arba nuveš nuo jo keleivius.
„Koks tai modelis, aš nežinau. Greičiausiai toks, kuomet įdiegiama labai brangi sistema, o paskui mes visi už ją sumokame“, − pridūrė Seimo narys.
Spaudos konferencijoje itin kategoriškai apie įsiskolinusios Vilniaus miesto savivaldybės planuojamus pirkinius pasisakęs Artūras Skardžius juokaudamas reformą dar pavadino oranžiniu abonentiniu modeliu.
Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis pabrėžė, kad privatūs vežėjai ne kartą prašėsi būti priimami į bendro bilieto sistemą idant galėtų konkuruotu su visuomeniniu transportu. Anot jo, visi asociacijos pateikti prašymai ir siūlymai buvo atmesti.
„Motyvuojama tuo, kad 2015 m. numatytas naujų transporto priemonių rūšių įdiegimo planas patvirtintas savivaldybėje. Tuo pagrindu Vilniaus viešojo transporto sistemoje turėtų atsirasti nauja transporto priemonių rūšis“, − komentavo sostinės vežėjų asociacijos vadovas.
Anot jo, Vilniaus miesto vežėjams belieka tik apgailestauti, kad motyvuojant tinklo optimizavimu ir greitųjų maršrutų įvedimu privatus verslas stumiamas iš rinkos. S. Matulionio teigimu, situacija, kuomet renkantis pirkdamas paslaugą eilinis vartotojas neturi galimybės rinktis jos tiekėjo yra itin keista.
V. Urbonavičius pažymėjo, kad su viešojo transporto reforma turėjusioje supažindinti reprezentacija nepateikiama jokios informacijos apie tai, kiek kainuos naujoji sistema, nei kuo ji bus geresnė už dabar esančią. Anot savivaldybės tarybos nario, žinoma tik tiek, kad privačių vežėjų transporto kiekis sumažės septynis kartus, taip ir skelbiamas ir mažesnis Vilniaus viešojo transporto priemonių skaičius maršrutuose.
V. Urbonavičius pažymėjo, kad su viešojo transporto reforma turėjusioje supažindinti prezentacijoje nepateikiama jokios informacijos apie tai, kiek kainuos naujoji sistema, nei kuo ji bus geresnė už dabar esančią. Anot savivaldybės tarybos nario, žinoma tik tiek, kad privačių vežėjų transporto kiekis sumažės septynis kartus, taip ir skelbiamas ir mažesnis Vilniaus viešojo transporto priemonių skaičius maršrutuose.
„Jei norime pasiekti, kad sistema būtų patogu gyventojams, turime su jais diskutuoti. Tie, kurie važinėja su viešuoju transportu geriausiai žino, kaip jiems būtų patogiau, koks turėtų būti maršrutų išdėstymas. Iki šiol Viliaus mieste apskritai vyko tik ekstensyvi plėtra, t.y. prie esamų maršrutų plečiantis miestui pridurinėjami „galiukai“. Todėl kai kurie maršrutai pasidarė beprotiškai ilgi, nepatogūs“, − kalbėjo V. Urbonavičius pridurdamas, kad privatūs vežėjai iš dalies padėjo kompensuoti nepatogumus, tačiau pačios problemos nesprendė.
A. Skardžius atkreipė dėmesį į vis didėjančias Vilniaus miesto savivaldybės skolas. Ant seimo nario, jei 2000 m. jos buvo 100 mln. litų, tai dabar siekia metinio savivaldybės biudžeto dydį arba maždaug milijardą litų.
„Viešojo ir privataus sektorių partnerystė turbūt galėtų išspręsti mieste labai daug problemų, t.y. kuomet viešosios funkcijos įgyvendinamos už privačias lėšas. Šiuo atveju elgiamasis priešingai – grįžtam prie to paties siekio pirkti, statyti ir privatizuoti. Kažkas nori būti tuo asmeniu, kuris parduoda“, − komentavo Seimo narys.
Svarstomas įspėjamojo streiko galimybės, kuomet vieną dieną į gatves neišvažiuoti nei vienas privačiųjų vežėjų transporto priemonė. Anot S. Matulionio tuomet vilniečiai pamatytų, kokia situacija susidarytų netekus privačių vežėjų paslaugų.
„Šiuo metu miestui privatūs vežėjai nekainuoja nei lito. Įtraukus į bendro bilieto sistemą jau kainuotų. Kiek tiksliai nepaskelbus konkurso nėra aišku. Vien ir tie 20 maršrutų ir 30 transporto priemonių, kurie yra planuojami, Vilniaus miestui kainuotų apie 3 mln. litų“, − pridūrė V. Urbonavičius.
