Tačiau Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, jog ne visi pakeitimai yra galutiniai - projekto įgyvendinimo sąlygas numatoma patvirtinti rugpjūčio 24-ąją, o po kelių dienų būtų skelbiamas ir koncesininko atrankos konkursas.
„Pagrindinis dalykas yra gyvenamųjų namų statybos atsisakymas, kadangi pirminė mintis Centrinės projektų valdymo agentūros buvo, kad tai gali padengti dalį kaštų. Vėliau mūsų atlikta teisinė ekspertizė parodė, kad vis dėlto yra teisinė rizika, kad tai būtų pripažinta nepagrįstu ir neteisėtu dalyku dėl restitucijos aspektų, nes tai tik netiesiogiai pasitarnautų visuomenės interesui“, - žurnalistams sakė R.Šimašius.
Savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė sakė, kad Vyriausybė stadiono statybai skirs 33,6 mln. eurų ES paramos, savivaldybė - 2,9 mln. eurų. Be to, ji 25-erius metus kasmet skirs dar iki 0,5 mln. eurų stadiono išlaikymui, todėl bendras jos indėlis būtų iki 15,5 mln. eurų. Viso projekto vertė – 79,1 mln eurų.
Anot direktorės, konkursą laimėjusiai bendrovei ar konsorciumui bus suteikta „teisė statyti ir operuoti“ kompleksą su nacionaliniu stadionu.
„Net jei taip įvyktų, kad pirmą kartą konkurse nebūtų atrinktas tas laimėtojas, kiltų abejonių, nieko baisaus - būtų iš naujo svarstomos sąlygos, kaip padidinti tą objekto patrauklumą“, - sakė A.Vaitkunskienė, atremdama kritiką, jog projekto patrauklumas, atsisakius gyvenamosios ir komercinės statybos, mažėja.
Stadiono koncesininkui nebebus leidžiama statyti kitos paskirties pastatų šalia stadiono Ozo gatvėje, šalia „Akropolio“, esančioje beveik 23 ha teritorijoje. Konkurso sąlygose bus numatyta, kad laimėtojas turės turėti pakankamai apyvartos lėšų, nes per trejus pirmuosius metus statybas privalės finansuoti savo ar skolintomis lėšomis, kol bus gautos ES paramos lėšos.
A.Vaitkunskienė tikino, kad pakoregavus tarybos sprendimą, stadiono statytojui ir valdytojui bus suteikta tik tiek žemės, kiek reikia stadionui ir kitiems daugiafunkcio komplekso statiniams. Anot jos, taip pat numatyta, kad galima sumažinti komplekso apimtis - atsisakyti kai kurių po tribūnomis numatytų objektų.
Premjero patarėja Jūratė Juozaitienė BNS anksčiau sakė, kad atsisakyta planų statyti darželį ir biblioteką po tribūnomis - jie esą galės būti statomi šalia stadiono.
Be to, numatyta, koncesininkui bus leidžiama vykdyti komercinę veiklą, susijusią su komplekso paslaugomis.
Koreguodama koncesininko konkurso sąlygas, taryba atmetė ir opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (LLS) siūlymą stadiono vietų skaičių padidinti nuo15 tūkst iki 18 tūkst. - ji motyvavo, kad Kaunas žada rekonstruoti Dariaus ir Girėno stadioną, kuris taptų didesnis nei Vilniaus.
Tačiau taryba svarstys vicemero Lino Kvedaravičiaus pasiūlymą, jog atsirenkant koncesininką, būtų nustatyta pirmenybė tiems, kas pasiūlytų įrengti didesnį stadioną.
LLS (liberalų) atstovas Žilvinas Šilgalis Aplinkos komiteto vardu siūlė apskritai atiduoti projekto įgyvendinimą Vyriausybei, o savivaldybė būtų prisidėjusi „pagal išgales“, tačiau tam taip pat nepritarta. Valdantieji liberalai tai kritikavo sakydami, jog taip siekiama, jog stadionas neatsirastų.
Taryba pritarė konservatorių siūlymui sudaryti priežiūros komitetą iš valdančiųjų, ir opozicijos atstovų, taip pat paskirti atsakingą asmenį projektui prižiūrėti.
Numatyta, kad sumažėjus investicijų patrauklumui, būsimasis koncesininkas būtų atleistas nuo žemės nuomos mokesčio - kaip teigė A.Vaitskunskienė, galutinai tai būtų sprendžiama derybose su konkurso laimėtoju.
Stadionas šalia „Akropolio“ buvo pradėtas statyti 1987 metais, o 1993-iaisiais užkonservuoti jau pastatyti pamatai bei laikančiosios konstrukcijos. 2008 metais į objektą investavus dar 33,6 mln. eurų, statybos darbai nutrūko dėl finansavimo trūkumo.
