„Kadangi esame nedidelė alaus darykla, kartą per metus galime išvirti nedidelę proginę alaus partiją iš šviežių lietuviškų apynių. Apynių Lietuvoje auginama nedaug – dideliais kiekiais alų verdantiems stambiesiems gamintojams šviežių apynių reikėtų gerokai daugiau. Pernai iš vietinių ūkininkų ir smulkių apynių augintojų įvairiuose šalies kampeliuose supirkome per 150 kg šviežių apynių. Tikimės, kad turėdami galimybę realizuoti savo produkciją augintojai šiais metais pasiūlys dar daugiau žaliavos“, – sakė „Vilkmergės alaus“ vadovas Ramūnas Blazarėnas, kuris kaip ir praėjusiais metais asmeniškai dalyvaus supirkimo procese ir aplankys skirtingose šalies vietovėse gyvenančius ūkininkus. – Dar palyginti ne taip seniai Lietuvoje prigijo visame pasaulyje gaji tradicija degustuot taip pat nedideliais kiekiais gaminamą jauną – „beaujolais“ – vyną. „Vilkmergės alus“ Lietuvoje atgaivina tradiciją ragauti jauno derliaus alų“.
Lietuvos apynių augintojų draugijos pirmininko Kęstučio Obelevičiaus teigimu, nors kol kas dar sunku pasakyti, ar apynių derlius šiemet bus didesnis už pernai metų, tačiau apynių auginimu domimasi vis daugiau. „Šiemet sulaukėme nemažai užklausimų iš ūkininkų ir smulkių daržininkų, sodininkų. Žmonės aktyviai domėjosi galimybe užsidirbti iš apynių auginimo. Be abejo, prie tokio susidomėjimo prisidėjo ir pernai „Vilkmergės alaus“ pradėta iniciatyva supirkti vietinių augintojų derlių – žmonės pamatė, kad yra toks poreikis, auginti visai perspektyvu. Netgi nukreipėme kelis interesantus į alaus daryklą, kad juos tiesiogiai pakonsultuotų ekspertai, apie tai, kokias rūšis geriausia auginti alui – kultūrinės šių augalų veislės daug pranašesnės už laukines“, – sakė jis.
Apyniai yra viena svarbiausių sudedamųjų alaus dalių – suteikia alui būdingo kartumo, padeda ilgiau išsilaikyti putai. Švieži apyniai pasižymi didesniu eterinių aliejų kiekiu, todėl alui suteikia labiau žolinį-vaisinį skonį ir ilgiau išliekantį malonų kartumą. „Apynius superkame ką tik nuskintus, kai juose esantys eteriniai aliejai ir kitos aromatinės medžiagos yra ryškiausi. Tokius iš karto supilame tiesiai į virimo katilą“,- sakė „Vilkmergės“ alaus daryklos vadovas.
„Vilkmergės Jauno derliaus alus“ – proginis elis, kuris nuo apynių spurgų surinkimo iki supilstymo į butelius ir jų užkimšimo, yra gaminamas puoselėjant senąsias lietuviškas aludarystės tradicijas. Kaip ir kitos „Vilkmergės“ alaus rūšys, jis verdamas ir brandinamas pagal XVIII a. tradicijas: rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose, nepasterizuojamas. Vėliau alus supilstomas į storo tamsaus stiklo butelius, kurie saugo nepasterizuotą alų nuo neigiamo saulės šviesos poveikio. Pernai „Vilkmergės“ alaus darykla iš šviežių lietuviškų apynių išvirė ribotą kiekį 30 tūkst. kvortų (24,6 tūkst. litrų) „Jauno derliaus alaus“.
