Biologai stebėjimų metu atrado, kad subrendusi moteriška lytinė ląstelė (kiaušialąstė) pradeda skleisti cheminius impulsus, kurių paskirtis – vilioti vyriškas lytines ląsteles (spermatozoidus).
Atrodytų, viskas čia paprasta ir seniai aišku. Tačiau juk lytinio švietimo pamokose demonstruojami kiek kitokie žmogaus lytinių ląstelių sąveikos modeliai, kuriame apie jokias viliones nė neužsimenama. Juose dažniausiai – vien tik beatodairiškas, žūtbūtinis ir nuožmus žiuželiais „varomų“ vyriškų lytinių ląstelių šturmas, kuriame „kandidatų konkursas“ – išties galaktinio masto: milijardai į vieną vietą. Tad, atrodytų, kai tokia pasiūla – kurių galų čia reikalingos dar ir kažkokios vilionės? Pasirodo, šių vilionių mechanizmo perpratimas gali atverti kelią saugesnių kontraceptinių preparatų kūrimui.
Tiesa, biologams šis cheminių vilionių reiškinys žmogaus lytinių ląstelių pasaulyje žinomas jau gana seniai. Tačiau šios sąveikos molekulinio lygmens ypatumai mokslininkams iki šiol buvo paslėpti po paslapties šydu. Vis tik jiems pavyko išsiaiškinti, kaip kiaušialąstės siunčiami cheminiai signalai paskelbia „visuotinę spermatozoidų mobilizaciją“.
Kalifornijos universiteto (San Franciskas, Kalifornija, JAV) mokslininkė Polina Liško (Polina Lishko) su kolegomis tyrimo metu ištobulino elektros srovės registravimo technologiją, kuria įvertinami spermatozoidų žiuželių judesiai. Mokslininkų kolektyvas pastebėjo, kad spermatozoidus sužadinus progesterono (hormono, kurį išskiria kiaušialąstę gaubiančios folikulinės ląstelės) banga, jų žiuželiuose reikšmingai sustiprėja elektros srovė, todėl spermatozoidų „uodegėlės“ ima judėti kur kas energingiau.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad progesteronas paveikia spermatozoiduose esantį jonų kanalą, pavadinimu „CatSper“, todėl vyrišką lytinę ląstelę tuo kanalu užplūsta kalcio jonai, kurie ir suteikia spermatozoidams energijos ryžtingiau leistis į (iš)gyvenimo žygį.
„Tai – bene pirmas sykis, kai žmonėms pavyko išsiaiškinti, kaip molekuliniame lygmenyje kiaušialąstės siunčia cheminius impulsus spermatozoidams, - atkreipia dėmesį Pensilvanijos universiteto (Filadelfija, JAV) fiziologas Dedžianas Renas (Dejian Ren).
Atradimas mokslininkams atveria kelią sukurti nehormoninių kontraceptinių vaistų, kurie stabdytų progesterono poveikį „CatSper“ jonų kanalams ir efektyviai slopintų chemines kiaušialąstės viliones. Dabar gaminami hormoniniai kontraceptikai gali didinti kai kurių onkologinių susirgimų ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligų tikimybę.
„Galiausiai mes perpratome, kokiu poveikiu progesteronas pasižymi spermatozoidų atžvilgiu, – apibendrina P.Liško. – Tiesa, kad būtų galima pradėti kurti naujus kontraceptinius vaistus, dar reikia atlikti šiokių tokių tikslinamojo pobūdžio tyrimų.“
Saulius Žukauskas
