Jeigu protėviai prabustų iš amžinojo miego, tai, ką jie išvystų pastaraisiais metais artėjant Kalėdoms, juos greičiausiai vėl nuvarytų į kapus, įsitikinę dvasininkai ir etnologai, rašo „Vakarų ekspresas“.
Kristaus gimimą lietuviai pradeda švęsti prieš du mėnesius. Pirkimo psichozė, paskandinusi tautos tradicijas, verčia bažnyčių klebonus iš sakyklų vos ne per kiekvieną pamokslą priminti parapijiečiams laikytis saiko.
Liūdnai komercializuotas didžiausias metų šventes ir tai, kas šiomis dienomis vyksta prekybos centruose, vertina ir etnologai. Anot tradicijų žinovų, verslininkų pagundoms nepajėgi atsispirti tauta supainiojo ir pakeitė nuo seno gyvavusius papročius.
Dabar advento metu, kuris prasideda keturias savaites prieš Kalėdas, kai derėtų laikytis saiko visame kame, žmonės linksminasi iš peties - perka kalnus maisto, krūvas dovanų, net valgo ir geria daugiau. Po advento tapo įprasta elgtis atvirkščiai - išleidus ne vieną šimtą, o gal net tūkstantį litų, parduotuvėse ir namuose įsivyrauja saikas ir ramybė, kai tuo metu, pagal tradicijas, derėtų pradėti linksmintis.
Siekia rekordų
Visų didžiųjų prekybos centrų atstovai pastebi, kad šiemet pirkėjai šluoja prekystalius nežiūrėdami į kainas. Tautiečiai priartėjo prie paskutinio pirkimo vajaus etapo - po namų puošybos bei dovanų paieškų rekordiškia tuštėja maisto produktų ir alkoholio lentynos.
Prekybininkai teigia, kad šiemet Kalėdoms ir Naujųjų metų sutikimui išleidžiamos rekordiškos sumos. Lietuviai perka vis brangesnius daiktus sau ir artimiesiems.
Su nerimu šį reiškinį stebintys katalikų bažnyčios dvasininkai sako, jog tai, kas vyksta, galima prilyginti gimtadieniui, kai pakviesti svečiai urmu subėga prie paruošto stalo, kitame kambaryje pamiršę jubiliatą.
"Pavalgo, atsigeria, apsikeičia dovanomis ir garsiai dainuodami išeina, o tas, dėl kurio visi susirinko, - lieka už durų savo šventėje taip ir nepabuvęs", - apie Kristaus gimimą, kuris ir yra visa Kalėdų esmė, sako uostamiesčio Kristaus Karaliaus bažnyčios vikaras Karolis Petravičius.
Apsieidavo be dovanų
Kristaus Karaliaus parapijos klebonas ir K. Petravičius iš sakyklos kreipiasi į parapijiečius ragindami "nepalikti Kritaus už durų" Kūčių vakarą ir per Kalėdas.
Anot vikaro, pats dovanų pirkimas nėra blogybė, kur kas blogiau švęsti per adventą, o jam pasibaigus - pulti į apmąstymus ir rimtį. Apie bažnytinių tradicijų supainiojimą parapijiečiai taip pat išgirsta per pamokslus.
Kažin, ar tokiu būdu įmanoma atvesti į protą parduotuves apgulusius pirkėjus - kunigų pamokslų klausantys tikintieji raginimus išgirsta, tačiau tie, kurie pasidavė "jos didenybei Komercijai", - į maldos namus net per šventes neužsuka.
Beje, dovanų keitimasis per Kalėdas niekada nebuvo tautos tradicija. Lietuvius šiuo papročiu užkrėtė Vakarų šalys, tiksliau, - komersantai, anksti supratę, jog per visame pasaulyje minimą šventę galima gerai pasipelnyti. Taip "Vakarų ekspersui" pasakojo etnologė Irena Armonienė.
Pinigai keičia tradicijas
Likus kelioms savaitėms iki Kalėdų lietuviai eglių nepuošdavo, o uostamiestyje papročio jas puošti iš viso nebuvo. Vietoje žaliaskarių mūsų protėviai pindavo vainikus ir jų viduryje degdavo žvakeles.
"Egles žmonės pradėjo puošti 20-ame amžiuje, ir darė tai ne blizgučiais, o saldainiais, obuoliukais. Pirmąją Kalėdų dieną vaikai saldumynus suvalgydavo. Verslininkai greitai rado nišą - pradėta siūlyti kalėdinių papuošalų gausybė", - pasakojo I. Armonienė.
Prekių gausybė susuka žmonėms galvas ir atima valią, todėl vartotojams etnologė primena, kad visais laikais Kalėdų šventė prasidėdavo ne nuo dovanėlių keitimosi ar pavalgymo prie Kūčių stalo, bet nuo vidinio nusiteikimo.
Etnologė pastebi, kad dabar vietoje atsiprašymo ar palinkėjimo, kas anksčiau buvo nepamainoma tradicija, stengiamasi išsipirkti dovanomis ir dažnai - menkaverčiais blizgučiais.
Pirkimo karštinė, lietuvius užplūdusi kritus geležinei sovietinei uždangai, kasmet tik stiprėja. Nauja tradicija kai kuriuos netgi įpareigoja sudarinėti sąrašus pažįstamų ir artimųjų, kuriuos Kristaus gimimo ryta "būtina" apdalinti dovanėlėmis.
"Jeigu labai norisi, pirkite vertingus ir praktiškus daiktus, juk menkaverčių niekučių dovanojimas tikrai nepradžiugins. Be to, per adventą įprasta savo namus apvalyti nuo nereikalingų daiktų. Nejau būtų malonu, kad su tokiais kitąmet į šiukšlinę keliautų ir jūsų šiais metais dovanotas blizgutis?" - pataria I. Armonienė.
Linki nesupainioti vertybių
Šventosios miestelio bažnyčios klebonas Vidmantas Gricius apie tai, kad pirkimo karštinė nesupainiotų vertybių skalės, savo parapijiečiams mini rečiau. Anot klebono, mažų miestelių ir kaimų gyventojai nuo pagundų apsaugoti labiau - turi mažiau pinigų ir laiko.
"Pats nevengiu po prekybos centrus pasivaikščioti ir iš dalies žmogiškai suprantu komersantus - jie negali visų prekių išparduoti per vieną dieną, tam reikia laiko. Žmonėms visada primenu - Kalėdos prasideda ne prekybos centruose, o mumyse", - sako V. Gricius.
Anot dvasininko, Šventojoje mažiau nei didmiesčiuose galima pajusti masinį šventinį apsipirkimą.
"Čia panašiai kaip ir ligoninėje - kai joje esi, atrodo, kad serga visi, nueini į prekybos centrą - visi perka. O šiaip gyvenimas teka įprasta vaga", - pastebi klebonas.
Jis pataria nešykštėti gerų žodžių artimiesiems ir rasti laiko sau.
Dovanas išpakuoja net nesulaukę Kalėdų
Šį mėnesį bendrovės "GfK CR Baltic" atliktas tyrimas rodo, kad 45 proc. žmonių, turinčių mažų vaikų ar tiesiog išlaikantys stebuklų nakties tradiciją, naktį padeda dovanas po eglute, o ryte šeimos rate jas išvynioja.
31 proc. respondentų dovanas išpakuoja jau Kūčių vakarą.
11 proc. dovanomis džiaugiasi viso šventinio laikotarpio metu.
Net 11 proc. žmonių dovanų visai negauna.
Vaida Jutkonė
