Algimantas BRIKAS
Šis miškas netoli Šiaulių jau ne vieną traukia čia gulinčiais daugybe akmenų. Čia yra ir Saulės, ir Informacijos akmuo. Ir kai kuriuose kituose akmenyse įžvelgiama mistinių ženklų.
Akmenims suteikė vardus
Aukštelkės kaimo bendruomenės „Aukštarūžė“ nariai ir jų draugai, lengvaisiais automobiliais pavažiavę, kiek leido giliomis provėžomis suraižytas palaukės keliukas, per pažliugusį lauką nuklampojo iki Viesulų miško.
Miške – daugybė akmenų. Įvairiausio dydžio ir formų. Lygių ir kampuotų. Su įdubomis ir kauburėliais. Išraižytų įvairiomis rievelėmis. Lyg akmens meistro būtų pasidarbuota. Tai – Gegužių akmenynas.
Nuo seno žmonės akmenyse įžiūrėdavo pėdas, įvairiausius paslaptingus ženklus. Jų ieškoma bei randama ir šiame akmenyne. Jis traukia pagoniškajai praeičiai, egzorcizmui ar tiesiog mistikai neabejingus žmones.
Aukštelkiškė Teresė Šležienė, kurios žemėje yra šis akmenynas, susirinkusiems kaimynams ir pažįstamiems pasakojo, jog kartą čia buvo suvažiavę apie šimtas žmonių. Jie visus akmenis apžiūrėjo, didžiuosius – pakrikštijo.
Keleto šių akmenų vardus žino ir T. Šležienė.
Aukštelkiškiai, priglausdami rankas prie Saulės akmens, ėmėsi tikrinti, ar jis tikrai skleidžia šilumą, teikia energiją.
Po to imta ieškoti Informacijos akmens – teigiama, kad prie jo pridėjus kairiąją ranką, energija gaunama iš dangaus, dešiniąją – iš žemės.
O iš mažų akmenų miško paklotėje kažkas išdėliojęs kryžių...
Rūža apipinta legendomis
Darius Ramančionis, Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ pirmininkas, Kurtuvėnų regioninio parko kraštotvarkos vyriausiasis specialistas, sako, kad šie akmenys buldozeriais sustumti iš netoliese einančios Akmenų rūžos. Šis natūralus akmeningas pylimas tęsiasi apie 10 kilometrų nuo Šiaulių iki Bubių. Jo plotis – nuo 25 iki 200 metrų.
Akmenų rūža susidarė, maždaug prieš 14 tūkstančių metų per dabartinės Lietuvos teritoriją slenkant paskutiniam ledynui. Jam stabtelėjus ir tirpstant, nuo jo krito rieduliai, žvyras ir smėlis.
Rūža, apipinta legendomis, vertintina ir kaip kultūros paveldo mitologinis objektas.
Viena iš legendų byloja, kad rūžą Rėkyvos dvaro ponui supylė velniai, kad jis galėtų grįžti iš Bubių dvaro.
Šlepikų kaimo žmonės pasakoja matę, kaip nuo Viesulų miško įsisuka vėjo sūkurys ir nulekia rūža – tai velnias bėgioja savo supiltu keliu.
Bandoma išsaugoti
Akmenų rūžos naikinimas, prasidėjęs dar 19-ojo šimtmečio pradžioje, tęsiasi iki šiol.
Geologijos tarnyba pripažįsta, kad rūža turi pažintinę bei mokslinę vertę, bet saugomu gamtos paveldo geologiniu objektu ji nepaskelbiama. Ją saugoti bando entuziastai.
Gegužių akmenyną pernai aptvarkė gamtos ir kultūros paveldo klubas „Aukuras“ ir Šiaulių Gegužių progimnazija.
„Aukuro“ klubo pirmininkas D. Romančionis sako, kad į dar išlikusios akmenų rūžos, akmenynų išsaugojimą stengiamasi įtraukti daugiau žmonių, žemės, kurioje yra šie unikalūs dariniai, savininkus. Kalbamasi su Gegužių, Verdulių, Aukštelkės, Bubių bendruomenėmis, per kurių teritorijas eina rūža, kad padėtų šioje veikloje.
Violeta Budreckienė, Aukštelkės kaimo bendruomenės „Aukštarūžė“ pirmininkė, sako, kad mintis daugiau sužinoti apie Akmenų rūžą ir Gegužių akmenyną kilo rugsėjo pabaigoje drauge su „Aukuro“ klubu tvarkant ant rūžos augančio Visgirdų ąžuolo aplinką.
