Beveik kiekvieną savaitgalį šalyje vykstančiuose muzikos festivaliuose atlygį už savo darbą gauna toli gražu ne kiekviena grupė ir atlikėjas. Muzikantų teisių gynėjų vertinimu, šitaip muzikos kūrėjai nusipigina ir iš parduodamų bilietų pirmiausia neša pelną organizatoriams.
Lietuvoje vykstantys festivaliai vidutiniškai sutraukia apie 3–7 tūkst. muzikos mėgėjų. Bilietai į šiuos renginius kainuoja ne mažiau 100 litų, lankytojai dar įprastai turi sumokėti ir už automobilio stovėjimą arba vietą palapinei. Tačiau „produkcijos“ tiekėjai muzikantai dažnai iš to nieko neuždirba.
Kam moka, kam ne
Vienas žinomas atlikėjas nepanoro oficialiai atskleisti festivalių primetamų sąlygų, mat „Lietuva yra maža“ ir kitą kartą jam esą būtų užtrenktos durys. „Tikrai žinau, kad jie moka labai labai mažai ir daro tūsą dėl tūso. Visi tai žino, bet negali tiesiai pasakyti“, – teigė žinomas dainininkas.
Jis užsiminė karjeros pradžioje irgi koncertuodavęs nemokamai, kad tik išpopuliarėtų grupė. „Už žvaigždes būtina sumokėti, bet jaunos grupės atiduoda darbą for free – vien už normalų apšvietimą, sceną ir aparatūrą“, – pasakojo atlikėjas.
Kita jauna grupė viename festivalyje irgi pripažino pasirodžiusi tik dėl garbės. „Susitarėme su jais draugiškai – labai norėjome groti, todėl sutikome už dyką. Kitaip nebūtų mūsų kvietę“, – aiškino grupės lyderis.
Tuo metu dauguma festivalių organizatorių yra nekalbūs – neatskleidžia sudarytų sąlygų su grupėmis. „Kiekvieno reikalas, kaip susitaria – kažkiek pinigų tikrai gauna visi“, – užsiminė festivalių „Bliuzo naktys“ ir „Galapagai“ rengėjas Algirdas Barniškis.
Ona Rimeikienė praėjusį savaitgalį vykusio festivalio „Tamsta muzika“ organizatorė, pasiūlė verčiau domėtis pačiu festivaliu, o ne jo finansais. „Apie festivalį rašykite, ne apie tokius dalykus. Visi žmonės dirba ir visi gauna kažkokį atlygį“, – lakoniška buvo ji.
Reikia iškovoti vardą
Ilgaamžės repo grupės „G&G Sindikatas” lyderis Gabrielius Liaudanskas-Svaras atkreipė dėmesį, kad visame pasaulyje jaunos grupės iš pradžių groja dykai siekdamos pirmiausia įsitvirtinti rinkoje.
„Jeigu aš namuose nulipdau gražią statulėlę, ar turiu dabar išeiti ir už ją reikalauti pinigų? Tai nustato rinka, o meistrui reikia išsikovoti savo vardą“, – aiškino jis.
Anot G. Liaudansko, „G&G Sindikatas“ per 15 metų savo vardą jau išsikovojo, todėl jiems už pasirodymus organizatoriai honorarus sumoka. „Įdėjome daug darbo, kad būtume to verti, nors seniai ir patys grodavome už dyką garažuose ir koncertuose. Organizatoriai pildo klausytojų norus, tad jeigu grupė bus įdomi, rengėjai ją kvies ir būtinai jai mokės“, – sakė reperis.
Jis priminė, kad Anglijoje dėl didžiulės atlikėjų konkurencijos daugumai grupių siūloma pasirodyti už ačiū. Antai ir Londone vyksiančioje olimpiadoje muzikos kolektyvams žadama mokėti vos po 50 svarų sterlingų, mat pasirodymas tokiame renginyje jau atseit savaime yra didelė garbė. „Sutinku, situacija iškrypusi. Bet ar organizatoriai kalti, jei grupės sutinka groti nemokamai?“ – svarstė Svaras.
Susitaria draugiškai
Praėjusį savaitgalį nuskambėjusiame muzikos festivalyje „Tamsta“ Laurynas Šarkinas su savo įkurta grupe „Saulės kliošas“ pasirodė nemokamai. „Mūsų pačių reikalas pasakyti, ar norime atlygio, ar tik būti šventės dalimi. Yra tokių festivalių ir organizatorių, kurie dalyvavimą jų organizuojamame renginyje laiko garbe ir net įsižeidžia paprašyti honoraro. Yra tokių festivalių kuriuose sudalyvauti yra garbė, bet vis vien reikalingos tam tikros sąlygos ir atlikėjams. Būtent „Tamstos“ festivalis yra mūsų draugas – mes su organizatoriais draugaujame ir bendradarbiaujame apie dešimtmetį, dar kai apie festivalį buvo tik svajojama“, – aiškino L. Šarkinas.
Muzikanto žodžiais, jeigu jaunieji atlikėjai sutinka pasirodyti už kvietimą į festivalį ir be jokio atlygio, tai jų pačių reikalas. „Visi turi savo svorį ir kainą. Nesmagu, kada šantažuoja ar grasina, negerbia tavęs kaip atlikėjo, bet daugeliui jaunų grupių nėra tiek svarbu atlygis, kiek parodyti, išmėginti save. Abipusis bendradarbiavimas būtinas – mes kartu kuriame renginio atmosferą. Nors kartu nereikia prarasti savigarbos ir pamiršti, kad į festivalį dalis žmonių atvyksta dėl jame pasirodančių grupių“, – svarstė atlikėjas.
Kaina – iš anksto
Savo ruožtu teisininkas Rytis Šeškaitis, atlikėjų teisėms atstovaujančios asociacijos AGATA rinkodaros vadovas, įsitikinęs, kad sutikdami dykai pasirodyti muzikantai daro sau skriaudą. „Kodėl jaunos grupės tikisi, kad šiemet sutikusios pasirodyti nemokamai, kitais metais jau gaus honorarą? Savo vertę ir kainą reikia nustatyti iš pradžių“, – teigia R. Šeškaitis.
Jo žodžiais, organizatorių įprotis kūrėjams nemokėti už muziką yra sisteminė bėda. „Atlikėjai leidžia iš jų nemokamai dovanojamos muzikos uždirbti kitiems – šitaip yra iškraipoma rinka. Aš maniau, kad tie vergoviniai laikai jau praėjo, – aiškino asociacijos AGATA specialistas. – Suprantu, kad scenos įranga, apsauginės tvoros ir biotualetų nuoma kainuoja, bet kokia būtų prasmė iš šių daiktų be muzikos ir muzikantų?“
